|
[[Vaizdas:Reichstag members 1933 memorial.jpeg|thumb|left|230px|Memorialas [[Berlynas|Berlyne]], skirtas paminėti visiems 96 Reichstago nariams, nužudytiems nacistų po A. Hitlerio atėjimo į valdžią.</br>VienaPo plokštėvieną skirtaplokštę vienamkiekvienam asmeniui]]
'''Machtergraifungas''' ({{de|Machtergreifung}}; reikšmė– - ''Valdžiosvaldžios užgrobimas'', arba {{de|''Machtübernahme}};'' reikšmė– - ''Valdžiosvaldžios perėmimas'') -– terminas, skirtas apibūdinti [[1933]] m. [[sausio 30]] d. [[nacistai|nacistų]] valdžios užėmimui [[Vokietija|Vokietijoje]]. Tą dieną [[Paulis fon Hindenburgas]] [[Adolfas Hitleris|Adolfą Hitlerį]] paskyrė Vokietijos [[kancleris|kancleriu]] ir šalyje buvo įvesta [[diktatūra]]. Ši data, taip pat, laikoma [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] pradžia.
Terminą ''Machtergreifung'' sugalvojo [[nacistai]], norėdami savo veiksmus parodyti kaip teigiamus ir gerus (Alternatyvaalternatyva šiam terminui buvo - {{de|''Nationale Erhebung}} -'' (Nacionalinis iškilimas). Dabar terminas vartojamas apibūdinti nelegaliam atėjimui į valdžią ir siejamas tik su [[nacistai]]s. Tuo tarpu terminas ''Machtübernahme'' yra skirtas apibūdinti bet kokiam atėjimui į valdžią ir ne visada yra siejamas su [[nacistai]]s. Šiandien kyla daug diskusijų dėl šių terminų teisingumo, juos verčiant iš vokiečių kalbos, todėl kaip alternatyva buvo pasiūlyta kitų variantų: ''Machtübertragung'' (Valdžiosvaldžios perdavimas) arba ''Machterschleichung'' (Tylustylus valdžios perėmimas).
Kitas pavadinimas, dažnai vartojamas šiam įvykiui apibūdinti, yra '''Rudoji revoliucija'''.<ref>Toland, John. ''Hitler: The Pictorial Documentary of his Life'' (Garden City, New York: Doubleday & Sons, 1978) Chapter 5 "The Brown Revolution" p. 42-60</ref>
==Istorija==
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1982-004-13A, Aufmarsch am Abend der Machtergreifung Hitlers.jpg|thumb|right|250px|1933 m. sausio 30 d. vakarą po [[Berlynas|Berlyną]] žygiuoja [[SA]] daliniai, minėdami A. Hitlerio atėjimą į valdžią]]
Po nepavykusio [[Alaus pučas|Alaus pučo]], [[1923]] m. [[lapkričio 9]] d. nacistai pasimokė ir sukūrė ''Legalitätsstrategie'' (legalią strategiją) teisėtai užgrobti valdžiaivaldžią.
1932 m. vyko nauji rinkimai į [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] prezidento postą. Juo, antrą kartą, buvo išrinktas P. fon Hindenburgas. 1933 m. Vokietijoje prasidėjo politiniai neramumai, kilę daugiausia dėl prastos Vokietijos ekonominės padėties: Vokietijoje keli milijonai žmonių neturėjo darbo, tūkstančiai verslininkų ir žemdirbių buvo sužlugdyti, pinigai nuvertėję ir kainos pakilusios. A. Hitlerio partija pažadėjo panaikinti nedarbą, be to, jie atvirai priekaištavo [[Versalio sutartis|Versalio sutarčiai]] ir norėjo nutraukti kontribucijų mokėjimą užsieniui. Taip pat, to meto Vokietijoje nebuvo [[konstitucija|konstitucijos]], kuri galėtų užtikrinti stiprią vyriausybę. A. Hitleris tapo populiariausiu vadovu P. fon Hindenburgo. Kadangi rinkimus į [[Reichstagas (institucija)|Reichstagą]] 1932 m. laimėjo Nacionalsocialistainacionalsocialistai (nacistai), P. fon Hindenburgas paskyrė A. Hitlerį [[reichskancleris|reichskancleriu]].
==Šaltiniai==
| 