Vikipedija

Budriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
S
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
vikiteka, žymūs žmonės, nuotraukų galerija, nuorodos, red.
Eilutė 14:
|gyv = 193
|metai = 2006
|vikiteka = Category:Budriai (Kretinga)
|kirčl = {{Vietovardis|Budriaĩ|Budrių̃|Budriáms|Budriùs|Budriaĩs|Budriuosè|k=4}}
}}
 
'''Budriai''' – [[kaimas]] pietrytinėje [[Kretingos rajonas|Kretingosrajono rajonesavivaldybė]]s teritorijos dalyje, 8 km į pietus nuo [[Kartena|Kartenos]] ir, 13  km į rytus nuo [[Kretinga|Kretingos]], prie kelio [[Kartena]]-–[[Mikoliškiai]]-–[[Gargždai]].
 
Seniūnaitijos centras. Stovi medinė [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], veikia [[Baublių pagrindinė mokykla|Baublių mokyklos]] pradinio ugdymo skyrius, biblioteka<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=382 Biblioteka]</ref>, paštas (LT-97044)<ref>{{VLE|V|780||Budriai}}</ref>.
 
Seniūnaitijos centras. Veikia [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], parapijos [[kapinės]], [[Baublių pagrindinė mokykla|Baublių pagrindinės mokyklos]] pradinio ugdymo skyrius, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialas,<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/pages/budriai Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialas]</ref> Kretingos rajono kultūros centro filialas,<ref>[http://www.kretingarkc.lt/struktura-ir-kontaktai Kretingos rajono kultūros centras: struktūra]</ref> Budrių kaimo bendruomenė.
▼
== Istorija ==
Kaimas susiformavo [[XVI a.]] po [[Valakų reforma|valakų reformos]]. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio '''Budrys''' daugiskaitos.
 
Priklausė [[Kartena|Kartenos]] [[dvaras|Kartenos dvaro]] Gudeliškės [[palivarkas|palivarkui]], kurį [[Mykolas Sapiega]] [[1634]] m. Mykolasdovanojo Sapiega[[Kartenos dovanojoŠvč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos [[klebonijaklebonijai]]i.<ref>Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - Vilnius: Pradai, [[1993]]. - P. 373, 375</ref> [[1763]] m. kaime buvo pastatyta [[koplyčia]], kuri tapotapusi Kartenos [[parapija|parapijos]] [[filija|filijine]] [[bažnyčia]].
[[1842]] m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo [[Rusijos imperija|Rusijos]] [[valstybė]]svaldiška nuosavybevalda. [[1846]] m. jamekaime gyvenobuvo 11 šeimų[[dūmas|dūmų]], o [[1849]] m. valstybiniame Kartenos dvare lažą dirboėjo 120 [[baudžiava|baudžiauninkų]]. [[1861]] m. kaime buvo 10 kiemų, veikė [[filija|filijinė bažnyčia]] ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.<ref> Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). - Caнктъ-Пeтepбypг, [[1861]]. - T. 4. - C. 739</ref> [[baudžiava|Baudžiavą]] panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui [[1870]] m. atlikinėjo atodirbio prievoles, o Budriai [[1861]] m. buvo paskirti seniūnijos centru, kuriai priklausė [[Abakai]], Smilksčiai ir dalis [[Kartena|Kartenos]] miestelio. [[XIX a.]] antroje pusėje - [[1922]] m. kaimui priklausė per 480 ha žemės, kurią valdė 27 valstiečiai.
▲
[[XIX a.]] antroje pusėje [[bažnytkaimis]] buvo atskirtas nuo [[kaimas|kaimo]] ir priskirtas prie [[miestelis|miestelių]]. Jame gyventojų skaičius [[1896]]–[[1913]] m. išaugo nuo 16 iki 252 žmonių.
 
[[1861]] m. įsteigta [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Budrių seniūnija]], jungusi [[Abakai|Abakų]], [[Šmilkščiai|Šmilkščių]] kaimų bendruomenes ir dalį [[Kartena|Kartenos]] miestelio. [[XIX a.]] II pusėje - [[1922]] m. kaimui priklausė per 480 [[hektaras|ha]] žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. Nuo kaimo buvo atskirtas Budrių [[bažnytkaimis]], kuris turėjo [[miestelis|miestelio]] statusą. Jo gyventojų skaičius [[1896]]–[[1913]] m. išaugo nuo 16 iki 252 žmonių.
[[1903]] m. tikinčiųjų lėšomis ir kunigo Povilo Svilo rūpesčiu buvo pastatyta nauja, medinė, neogotikinio stiliaus [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|bažnyčia]]. Joje [[1906]]–[[1911]] m. dirbo kunigas [[Felicijonas Lialis]], kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė nelegalios lietuviškos mokyklos, o [[1909]] m. miestelyje atidaryta valdinė [[pradinė mokykla]]. [[1908]] m. parapijoje įkurtas [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyrius.▼
 
▲[[1903]] m. tikinčiųjų lėšomis ir kunigo Povilo Svilo rūpesčiu buvo pastatyta nauja, medinė, neogotikinio stiliaus [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|bažnyčia]]. Joje [[1906]]–[[1911]] m. dirbo kunigas [[Felicijonas LialisLelis]], kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė nelegaliosslaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje [[1909]] m. miestelyje atidaryta valdinė [[pradinė mokykla]].<ref>[http://ww.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=2560 Diana Jomantaitė. Budrių pradinė mokykla šimtmečio nebesulauks // Pajūrio naujienos - 2008, birželio 10]</ref> [[1908]] m. parapijoje įkurtas [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyrius.
[[1922]] m. Budriai išskirstyti į [[vienkiemis|vienkieminius]] ūkius. [[1923]] m. bažnytkaimyje buvo 37 sodybos.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, [[1925]]. - P. 113</ref> Kaimas liko seniūnijos centru. [[1932]] m. seniūnas buvo Kazys Gagilas, o padėjėjas – Aleksas Slušnys.<ref>Savivaldybių žinynas. - Kaunas, [[1932]]. - P. 600</ref> Bažnytkaimyje veikė [[pradinė mokykla]], [[Kretingos vartotojų bendrovė]]s parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, [[1928]] m. atidaryta [[paštas|pašto agentūra]]. Pašto agentūroje gyventojų patogumui apie [[1936]] m. buvo įvestas pirmas [[telefonas]], o [[1938]] m. telefoną įsivedė [[notaras]] Jonas Kentra, gyvenęs šalia buvusiame [[Lukauskiai|Lukauskių (Budrių)]] dvarelyje.▼
 
▲[[1922]] m. Budriai išskirstyti į [[vienkiemis|vienkieminius]] ūkius., kurių [[1923]] m. bažnytkaimyje buvo 37 sodybos.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, [[1925]]. - P. 113</ref> Kaimas[[1919]]–[[1940]] likom. Budriai tebebuvo seniūnijos centrucentras. Seniūnu [[1932]] m. seniūnas buvodirbo Kazys Gagilas, o padėjėjaspadėjėju – Aleksas Slušnys.<ref>Savivaldybių žinynas. - Kaunas, [[1932]]. - P. 600</ref> BažnytkaimyjeKaime veikė [[pradinė mokykla]], [[Kretingos vartotojų bendrovė]]s parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, [[1928]] m. atidaryta [[paštas|pašto agentūra]]. Pašto, agentūrojekurioje gyventojų patogumui apie [[1936]] m. buvo įvestas pirmas [[telefonas]], o [[1938]] m. telefoną įsivedė [[notaras]] [[Jonas Kentra,]] gyvenęs šalia buvusiameiš [[Lukauskiai|Lukauskių (Budrių)]] dvarelyjedvarelio.
[[1926]] m. įkurta Budrių [[parapija]]. Prie bažnyčios susibūrė [[choras]], [[pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa.
 
[[19281926]] m. įkurtasįkurta [[Budrių [[LŠSŠv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|šauliųBudrių būrysparapija]],. kurioPrie Garbėsbažnyčios nariu buvosusibūrė [[generolaschoras]], [[Petras Šniukštapavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa, gyvenęs [[Notiškė1939]]s dvarelyjem. Lietuvių– lietuvių katalikių moterų draugijos narės [[1939]] m. įsteigė Budriuose savo skyriųskyrius.
 
[[1928]] m. įsteigtas [[LŠS|šaulių būrys]], kurio Garbės nariu buvo [[generolas]] [[Petras Šniukšta]], gyvenęs [[Notiškė]]s dvarelyje.
Po karo netoli kaimo esančiuose Bumbulių-Žutautų miškuose veikė [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Lietuvos partizanai|partizanų]] Kadugio būrys, priklausęs [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinei]]. Būrio vadas [[Jonas Žutautas]] [[1946]] m. šalia kaimo pateko į [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] pasalą ir buvo mirtinai sužeistas. Netrukus būrys peraugo į Buganto kuopą, kuriai [[1948]] m. vadovavo [[Lietuvos kariuomenė]] [[savanoris|kūrėjas savanoris]] [[Juozas Slušnys]], [[1948]] m. pabaigoje žuvęs netoli [[Baubliai|Baublių]] kaimo. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių [[klebonas]] Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - Švyturys (Kretinga). - [[1966]] m. liepos 28. - P. 3</ref>▼
▲Po karo netoli kaimo esančiuose Bumbulių-Žutautų miškuose veikė [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus1945]] [[Lietuvosm. partizanai|partizanų]]apylinkės Kadugiomiškuose būrys, priklausęsveikė [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinei]].rinktinės BūrioKadugio vadaspartizanų [[Jonas Žutautasbūrys]], kuris [[1946]] m. šalia kaimo pateko į [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] pasalą ir buvo mirtinai sužeistas. Netrukus būrys peraugo įpavadintas Buganto kuopą, kuriai [[1948]] m. vadovavo [[Lietuvos kariuomenė]] [[savanoris|kūrėjas savanoris]] [[Juozas Slušnys]], [[1948]] m. pabaigoje žuvęs netoli [[Baubliai|Baublių]] kaimokuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių [[klebonas]] Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - Švyturys (Kretinga). - [[1966]] m. liepos 28. - P. 3</ref>
 
[[1948]]–[[1951]] m. iš bažnytkaimiokaimo į [[Sibiras|Sibirą]] buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas, (iš viso – 16 žmonių).<ref>[[1941]]-[[1952]] metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, [[1993]]. - T. 1. - P. 435, 443–444, 452, 460</ref>
[[1949]] m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros [[kolūkis|kolūkį]]. Pokario metais kaimas tapo [[Budrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkės]] centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbulių]], [[Kačaičiai|Kačaičių]], [[Nausodis|Nausodžio]] ir Šmilkščių kaimai. Jame [[1952]] m. atidarytaatidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į [[biblioteka|biblioteką]],<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/news/view/?id=167 Birutė Naujokaitienė. Budrių biblioteka gyvuoja jau 55-erius metus // Naujienos - 2007, lapkričio 13: Kretingos rajonosavivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka]</ref> [[1965]] m. – kultūros namai, veikė [[parduotuvė]], aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę [[1963]] m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.
 
[[1992]] m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo),<ref>[http://www.creforating.lt/imones/imone-Kretingos-Rajono-Budriu-Zemes-Ukio-Bendrove/noriu/hipo_duom/info/192271/tipas/taar/ Kretingos rajono Budrių žemės ūkio bendrovė]</ref> veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki [[2001]] m.), [[paštas|pašto skyrius]] (iki [[2010]] m.)<ref>{{VLE|V|780||Budriai}}</ref> [[2006]] m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė,<ref>[http://86.100.57.224/?sid=279&act=exp Genė Drungilienė. Didžiausias bendruomenės turtas – žmonės // Pajūrio naujienos - 2006, gegužės 5]</ref> mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros [[muziejus]].<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?sid=929&act=exp Aldona Karečkaitė. Budrių bendruomenė pajuto poreikį įkurti muziejų // Pajūrio naujienos - 2006, gruodžio 19]</ref>
 
{{adm
|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Budrių seniūnija|Budrių seniūnijos]] centras, [[Kartenos valsčius]], [[Telšių apskritis]], [[Kauno gubernija]]
|[[1915]]-–[[1918]] m.|[[Budrių seniūnija|Budrių seniūnijos]] centras, [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]], [[Oberostas|Lietuvos sritis]]
|[[1919]]–[[1940]], [[1941]]-[[1944]]m.|[[Budrių seniūnija|Budrių seniūnijos]] centras, [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1940]]–[[1941]], [[1944]]-[[1950]]m.|[[Budrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkė]]s centras, [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]], [[Lietuvos TSR]]
|[[19501941]]-–[[19531944]] m.|[[Budrių apylinkė (Kretinga)seniūnija|Budrių apylinkėseniūnijos]]s centras, [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos rajonasapskritis]], [[KlaipėdosŠiaulių krašto apygarda]], [[Ostlandas|Lietuvos generalinė sritis]]
|[[19531944]]–[[19631950]] m.|[[Budrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkė]]s centras, [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos rajonasapskritis]]
|[[19631950]]–[[19771953]] m.|[[KartenosBudrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkė]]s centras, [[Kretingos rajonas]], [[Klaipėdos sritis]]
|[[19771953]]-–[[19951963]] m.|[[ŽalgirioBudrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkė]]s centras, [[Kretingos rajonas]]
|[[1963]]–[[1977]] m.|[[Kartenos apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Žalgirio apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|nuo [[1995]] m.|[[Žalgirio seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]}}
 
=== Gyventojai ===
{{dem|kolon=106|till=265|inc=100|incmin=20
|1861|130
|1913|252
eilutė 66 ⟶ 71:
|1989|208
|2001|171
|2022002|198}}
|2008|211
|2009|217}}
 
=== Žymūs žmonės ===
;Gimė:
*[[1901]] m. – [[Juozas Slušnys]], [[Lietuvos kariuomenė]]s [[savanoris (karyba)|savanoris kūrėjas]], [[1923]] m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] dalyvis, [[LŠS|šaulys]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] partizanas ''Kūma'', ''Partizanas'', [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Buganto kuopos]] vadas (žuvo [[1948]] m.);
*'''Vincas Jankauskas''', [[pedagogas]], Budrių mokyklos ir apylinkių istorijos [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] I pusėje autorius.
;Gyveno:
*[[Felicijonas Lelys]], [[kunigas]], [[knygnešys]], [[spaudos draudimas|draudžiamos lietuviškos spaudos]] platinimo Kretingos apylinkėse organizatorius, slaptų lietuviškų mokyklų Budrių parapijoje steigėjas, vienas iš Budrių pradinės mokyklos ir [[Kretingos vartotojų bendrovė]]s steigėjų;
*'''Pranas Jankauskas''', [[vargonai|vargonininkas]], Budrių bažnyčios vargonų meistras ([[1928]] m.).
;Kaime žuvo:
*[[1946]] m. [[birželio 6]] d. – [[Jonas Žutautas]], [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė]]s Kadugio kuopos vadas ir rinktinės štabo narys.
;Parapijos kapinėse palaidoti:
*[[Jonas Mongirdas]] ([[1856]]–[[1919]]), [[bajoras]], [[Mišučių dvaras|Mišučių dvarininkas]], Lietuvos ir Kretingos visuomenės veikėjų [[Vladas Mongirdas|Vlado]] ir [[Vytautas Mongirdas|Vytauto]] Mongirdų tėvas;
*'''Stasys Ruibys''' ([[1921]]–[[1945]]), [[Lietuvos partizanas]], viena pirmųjų [[NKVD|enkavedistų]] aukų [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiuje]].
== Kultūros paveldas ==
*[[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Budrių bažnyčios statinių kompleksas]] ([[1903]]-[[1906]] m.).;<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30572 Kultūros vertybių registras: Budrių bažnyčios kompleksas]</ref>
*Bažnytinės [[Vėliava|vėliavos]] su šventųjų paveikslais ([[XIX a.]]);<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15084 Kultros vertybių registras: Vėliavos (2) su paveikslais, Kretingos r. sav., Budrių k. (Žalgirio sen.)]</ref>
*[[Vargonai]] (3 balsų pozityvas, su unikaliu dūmimo sistema; [[1928]] m., meistras Pranas Jankauskas);<ref>[http://www.kpc.lt/senas/vargonai/vargmeistr.html Girėnas Povilionis. Lietuvos vargonų meistrai ir meistrai dirbę Lietuvoje // Kultūros paveldo centras: Lietuvos vargonų meistrai]</ref>
*[[Paminklas|Paminklinis akmuo]] ir [[kryžius]] [[1946]] m. prie Budrių žuvusio [[Kardo rinktinė|Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio kuopos]] vado [[leitenantas|leitenanto]] [[Jonas Žutautas|Jono Žutauto]]–''Ramūno, Šatkaus Roko'' ([[1921]]–[[1946]]) atminimui (kryžius – apie [[1990]] m.; paminklinė plokštė – [[1996]] m.)<ref>[http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kretinga_paminklai.htm Paminklai: Kretingos rajono savivaldybė, Žalgirio seniūnija, Budrių kaimas]</ref>
 
== Nuotraukų galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Budriai baznycia 20101106 2.JPG|Bažnyčios vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Vaizdas:Budriai baznycia 20101106 3.JPG|Bažnyčios vaizdas iš rytų pusės
Vaizdas:Budriai baznycia 20101106 7.JPG|Šventoriaus vartų vaizdas nuo bažnyčios pusės
Vaizdas:Budriai baznycia 20101106 4.JPG|Varpinės vaizdasiš rytų pusės
Vaizdas:Budriai baznycia 20101106 5.JPG|Varpinės vaizdas iš šiaurės pusės
Vaizdas:Budriai baznycia 20101106 6.JPG|Šventoriaus koplytėlė
Vaizdas:Budriai dvarviete 20101106.JPG|Lukauskių (Budrių)dvarvietė iš šiaurėspusės
Vaizdas:Budriai Ruibio Stasio kapas 20101116.JPG|[[NKVD|Enkavedistų]] [[1945]] m. nužudyto Stasio Ruibio kapas
</gallery>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
*[http://www.pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=443 Aldona Karečkaitė. Pildosi Budrių gyventojų norai // Pajūrio naujienos - 2006, birželio 27]
*[http://www.pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=2505 Diana Jomantaitė. Trumpam sugrįžo į gimtinę // Pajūrio naujienos - 2008, gegužės 27]
*[http://www.pajurionaujienos.com/?sid=2744&act=exp Audronė Puošienė. Kaimai sunerimę dėl pašto išlikimo // Pajūrio naujienos - 2008, rugpjūčio 1]
*[http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/per-desimt-metu---keli-simtai-dainu/ Per dešimt metų – keli šimtai dainų // Vakarų Lietuva - 2009, balandžio 21]
 
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Budriai"