Antanas Vilkutaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat. |
šaltinis |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Antanas Vilkutaitis-Keturakis''' ([[1864]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Gulbiniškiai (Marijampolė)|Gulbiniškiuose]], [[Marijampolės rajonas|Marijampolės raj.]] – [[1903]] m. [[kovo 17]] d. [[Petrapilis|Petrapilyje]]) – inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas.▼
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1864|9|20|}}
| gimimo vieta = [[Gulbiniškiai (Marijampolė)|Gulbiniškiai]], [[Liudvinavo valsčius]], [[Marijampolės apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|1903|3|17|1864|9|20|}}
| mirties vieta = [[Peterburgas]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[Maskvos universitetas]],</br> [[Peterburgo kelių institutas]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka=
}}
▲'''Antanas Vilkutaitis-Keturakis''' ([[1864]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Gulbiniškiai (Marijampolė)|Gulbiniškiuose]], [[
== Biografija ==
[[Juozas Vilkutaitis|Juozo Vilkutaičio]] brolis. Mokėsi [[Liudvinavas|Liudvinavo]] pradžios mokykloje, [[auksas|aukso]] medaliu baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės berniukų gimnaziją]]. Už gabumus gavęs 300 aukso rublių metinę stipendiją, [[1887]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] baigė [[Fizika|fizikos]] ir [[Matematika|matematikos]] mokslus ir supratęs, kad Lietuvoje gali negauti darbo, įstojo į tuo metu prestižinį Kelių institutą [[Petrapilis|Petrapilyje]], kur suartėjo su tenykščiais lietuviais. [[1891]] m. baigęs institutą, paskirtas kelių inžinieriumi į [[Gruzija|Gruziją]], ten vadovavo [[geležinkelis|geležinkelio]] tiesimui.▼
Gyvendamas [[Užkaukazė]]je, neatsiribojo nuo Lietuvos problemų: skyrė nemažas sumas [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininko“]] leidimui, buvo [[1892]] m. įkurtos Petrapilio [[lietuviai|lietuvių]] ir [[žemaičiai|žemaičių]] labdaringosios draugijos narys. Turėjo fenomenalią atmintį, buvo labai išsilavinęs, plataus kultūrinio akiračio. Mokėjo daug kalbų ([[Lotynų kalba|lotynų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Rusų kalba|rusų]]). Jį domino ir [[medicina]], [[kultūrologija]], [[filosofija]], reti ir vertingi leidiniai. Kaip ir daugelis to meto lietuvių kultūros veikėjų, buvo švietėjiškų demokratiškų pažiūrų. Straipsnius spausdino laikraščiuose [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], „Varpas“, „Ūkininkas“, „[[Vienybė lietuvninkų]]“. Juose paskelbė publicistikos ciklus „Gromatos iš Maskolijos“, „Kultūriški etiudai“, „Politiškas šiupinys“ ir kt. Demokratiniu požiūriu nagrinėjo įvairius gyvenamojo meto klausimus. Jo publicistikoje daug įdomių idėjų, ji paremta mintimi ir analize, vyrauja sąvokinė raiška. Rašė žurnalistikos ir publicistikos klausimais. {{šaltinis|{{ŽE|560}}}}Publicistiką vertino labiau nei grožinę kūrybą, yra parašęs ir periodikoje išspausdinęs keletą apsakymų, tačiau šie jo darbai neturėjo didesnės literatūrinės reikšmės.▼
▲Mokėsi [[Liudvinavas|Liudvinavo]] pradžios mokykloje, [[auksas|aukso]] medaliu baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės berniukų gimnaziją]]. Už gabumus gavęs 300 aukso rublių metinę stipendiją, [[1887]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] baigė [[Fizika|fizikos]] ir [[Matematika|matematikos]] mokslus ir supratęs, kad Lietuvoje gali negauti darbo, įstojo į tuo metu prestižinį Kelių institutą [[Petrapilis|Petrapilyje]], kur suartėjo su tenykščiais lietuviais. [[1891]] m. baigęs institutą, paskirtas kelių inžinieriumi į [[Gruzija|Gruziją]], ten vadovavo [[geležinkelis|geležinkelio]] tiesimui.
Pasirašinčjo slapyvardžiais Jonas Avulis, Kazys Bindokas, Galbiniškų Antanas, Keturakis, Kunigas A. ir kt.
▲Gyvendamas [[Užkaukazė]]je, neatsiribojo nuo Lietuvos problemų: skyrė nemažas sumas [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininko“]] leidimui, buvo [[1892]] m. įkurtos Petrapilio [[lietuviai|lietuvių]] ir [[žemaičiai|žemaičių]] labdaringosios draugijos narys. Turėjo fenomenalią atmintį, buvo labai išsilavinęs, plataus kultūrinio akiračio. Mokėjo daug kalbų ([[Lotynų kalba|lotynų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Rusų kalba|rusų]]). Jį domino ir [[medicina]], [[kultūrologija]], [[filosofija]], reti ir vertingi leidiniai. Kaip ir daugelis to meto lietuvių kultūros veikėjų, buvo švietėjiškų demokratiškų pažiūrų. Straipsnius spausdino laikraščiuose [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], „Varpas“, „Ūkininkas“, „[[Vienybė lietuvninkų]]“. Publicistiką vertino labiau nei grožinę kūrybą, yra parašęs ir periodikoje išspausdinęs keletą apsakymų, tačiau šie jo darbai neturėjo didesnės literatūrinės reikšmės.
Kartu su broliu [[Juozas Vilkutaitis|Juozu Vilkutaičiu]] [[1895]] m. parašė [[komedija|komediją]] „[[Amerika pirtyje]]“. [[Vincas Kudirka]] [[1893]] m. [[Varpas (laikraštis)|„Varpe“]] paskelbė konkursą lietuviškoms dramoms sukurti. Pirmasis atsiliepė [[Aleksandras Fromas-Gužutis]], o netrukus ir broliai Vilkutaičiai. Vincas Kudirka šį kūrinį nuvežė į [[Mintauja|Mintaują]] pas [[Jonas Jablonskis|Jablonskius]], kur drauge su šeimininkais jo klausėsi ir [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], [[Motiejus Lozoraitis]]. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą, lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų, kol pagaliau [[1899]] m. [[rugpjūčio 20]] d. šis spektaklis viešai suvaidintas [[Palanga|Palangoje]], daržinėje, stovėjusioje ant [[Baltijos jūra|jūros]] kranto. Šį įvykį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros. [[Pjesė]] iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo [[teatras|teatro]] kūrimosi istorijoje.▼
Susirgęs nepagydoma liga, Užkaukazėje dirbo vos dešimt metų. [[1902]] m. atleistas iš pareigų ir išvežtas gydyti į Petrapilį, kur 1903 m. mirė. Jo kapas neišlikęs.
== „Amerika pirtyje“ ==
[[Kategorija:Lietuvos dramaturgai|Vilkutaitis, Antanas]]▼
▲Kartu su broliu [[Juozas Vilkutaitis|Juozu Vilkutaičiu]] [[1895]] m. parašė [[komedija|komediją]] „[[Amerika pirtyje]]“. [[Vincas Kudirka]] [[1893]] m. [[Varpas (laikraštis)|„Varpe“]] paskelbė konkursą lietuviškoms dramoms sukurti. Pirmasis atsiliepė [[Aleksandras Fromas-Gužutis]], o netrukus ir broliai Vilkutaičiai. Vincas Kudirka šį kūrinį nuvežė į [[Mintauja|Mintaują]] pas [[Jonas Jablonskis|Jablonskius]], kur drauge su šeimininkais jo klausėsi ir [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], [[Motiejus Lozoraitis]]. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą, lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų, kol pagaliau [[1899]] m. [[rugpjūčio 20]] d. šis spektaklis viešai suvaidintas [[Palanga|Palangoje]], daržinėje, stovėjusioje ant [[Baltijos jūra|jūros]] kranto (dab. Basanavičiaus g. ir Meilės alėjos kampas). Šį įvykį primena atminimo lenta prie
[[Kategorija:Lietuvos kelininkai|Vilkutaitis, Antanas]]▼
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Vilkutaitis, Antanas}}
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
|