Sturmabteilung: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Sturmabteilung''' ({{Tarimas|De-Sturmabteilung.ogg|tarimas}}), arba''Die Sturmabteilungen der Nationalsozialistischen Deutschen Arbeiterpartei'', sutrumpintai '''SA''' ([[Lietuvių kalba|liet.]] '''smogikų padalinys''' arba '''Smogikai''') buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (Vokiškas trumpinys:''[[NSDAP]]'') [[sukarintoji organizacija]]. Ši organizacija 3-ame ir 4-ojoame dešimtmečioXX pradžiojea. buvodešimtmečiuose vienasženkliai pagrindiniųprisidėjo [[Adolfas Hitleris|Adolfo HitlerioHitleriui]] įrankiųužimant įtvirtintivaldžią joVokietijoje. irSusikūrė NSDAP1920 valdžiąm. ir veikė iki 1945 m.

SA, Die Sturmabteilungen der Nationalsozialistischen Deutschen Arbeiterpartei, Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) šturmo skyriai, ginkluoti smogiamieji būriai, pusiau karinė NSDAP org-ja, susikūrusi 1920, veikė 1921–45. Versalio taikos sutartimi (1919 VI 28) demobilizavus d. dalį Vokietijos kariuomenės, kūrėsi pusiau karinės savanorių org jos. Jos buvo atsvara Vokietijoje kylantiems darbininkų streikams ir polit. neramumams. Mitinguose, tarp politiškai solidarizuotų org jų savanorių būrių, neretai kildavo tarpusavio smurtiniai susirėmimai: politikams kalbėti viešai buvo nesaugu. Dėl to iš NSDAP įkurto Sporto gimnastikos skyriaus buvo atrenkami tvirčiausi nariai saugoti oratorius. Iš jų išaugo S. šturmo būriai, kuriuos sudarė daugiausia buv. savanorių būrių kareiviai. S. buvo NSDAP teroro įrankis: organizavos riaušes, suiminėjo polit. oponentus, skleidė polit. propagandą, skatino antisemitizmą, vėliau saugojo kalinius koncentracijos stovyklose ir kita. S. vadai: H. U. Klintzschas (1921–23), Hermannas Göringas (1923), E.Röhmas (1923–25), F. Pfeffer von Salomonas (1925–29), Adolfas Hitleris (1929–45); štabų vadai: O. Wageneris (1929–30), E.Röhmas (1930–34), V. Lutze (1934 –43), W. Schepmannas. 1923 S. org-joje A. Hitleris inicijavo kurį laiką veikusį savo apsaugos padalinį (vok. Stabswache). Ilgainiui tarp NSDAP, A. Hitlerio ir S. vadų kilo nesutarimai, dėl to S. buvo įst. atskiras A. Hitlerio asmens apsaugos būrys (vok. Stosstrupp Adolf Hitler). Po 1923 pučo NSDAP ir S. buvo uždrausta, veikė pogrindyje, kol 1925 legalizavosi. Tais pačiais metais A. Hitlerio pastangomis S. org-jos viduje sukurta elitinė apsaugos rinktinė SS, pavaldi S., nuo 1930 atskira org-ja, pavaldi A. Hitleriui. Kilo SS ir S. konfrontacija. Pastarąja A. Hitleris nepasitikėjo, nes ji dėl d. masiškumo nebuvo disciplinuota, vadai piktinosi SS elitiškumu. 1931 įvyko slaptas S. vadovybės pasitarimas, nukreiptas prieš A. Hitlerį, numatyta jam nebepaklusti, dalis S. būrių sukilo. Apie tai sužinojęs A. Hitleris susidorojo su nepaklusniais vadais ir S. vėl tapo patikima jo atrama, bet antra po SS. 1934 S. buvo apie 2 mln. narių. S. org jos struktūra: žemiausiai pakopa – grandis (Schar) – 8 žmonės, jos vadas (Scharführer) ir vyresn. vadas (Oberscharführer); 3 grandys – būrys (Trupp), vadas (Truppführer) ir vyresn. vadas (Obertruppführer); 3 būriai – kuopa arba šturmas (Sturm; 70–120 žmonių), vadas (Sturmführer) ir vyresn. vadas (Obersturmführer); 3 šturmai – batalionas (Sturbann; 250–600 žmonių), vadas (Sturmbannführer) ir vyresn. vadas (Obersturmbannfühnere); 3–4 batalionai – šturmbanai (1000–3000 žmonių) sudarė pulką, arba štandartą vadovaujamą vado (Standertenführer) ir vyresn. vado (Oberführer); 3–4 štandartai sudarė pogrupį (Untergruppe), po to brigadą (Obschnitt); 2–3 brigados sudarė grupę (Gruppe), po to diviziją (Oberabschnitt). Klaipėdos krašte veikė Ernsto Neumanno įsakymu Vokietijos S. pavyzdžiu įkurta Memeldeutscher Kulturverband S. org-ja, kurią pavesta organizuoti Paului Kwaukai. 1939 I 7 Klaipėdoje, I 11 Šilutėje įvyko S. būrių steigiamasis susirinkimas. Į S. buvo kviečiami 18–30, vėliau iki 50 metų vyrai; pirmą dieną užsirašė apie 1500. Autonominių įstaigų tarnautojams vyrams buvo beveik privaloma stoti į S. būrius. Panašiai buvo su valstiečiais; dauguma jų priklausė tik Memeldeutscher Kulturverbandui, į S. dėl nuolatinių treniruočių, brangios uniformos, ginkluotės ir kt. jie nestojo. Noriai į S. stojo jaunimas. Buvo kruopščiai tikrinami stojančiųjų į S. pareiškimai, itin sekami perbėgėliai iš kitų org-jų. S. nariai rinko žinias apie gyventojus, traukė juos į hitlerininkų veiklą. Klaipėdos krašte didžiausias struktūrinis vienetas – grupė, vadas E. Rademacheris, vyr. vadas – P. Kwauka, vyriausiasis vadas E. Neumannas. Kituose S. org-jos vienetuose vadais skirti baigusieji vadų kursus. Kaimuose paskirti 1–2 polit. vadai, mst. ir miesteliams – 1–3, gatvėms – 1 polit. vadas. Klaipėdos S. org-jai priklausė apie 6000 narių: Pagėgių aps. buvo 10, Šilutės aps. – 12 kuopų. Buvo organizuoti motorizuoti S. būriai, įsteigta patrulių tarnyba (patruliavo gatvėse, restoranuose, prižiūrėjo, kad S. nariai nebūtų neblaivūs ir t. t.). 5 S. sudarė sanitariniai būriai. S. nariai vykdė represijas prieš kitataučius (ypač žydus), vykdė liet. m lų, mokinių, spaustuvių užpuolimus, riaušes, skleidė hitlerinę propagandą. 1939 vyriausiojo S. štabo įsaku tarnautojams buvo privaloma sveikintis A. Hitlerio pasveikinimo šūkiu, pakeliant ranką, ilgainiui iš vietinių S. būrių atributikos buvo pašalinti lietuviški ženklai. S. buvo finansuojama iš Vokietijos, aprūpinama kontrabanda vežtais ginklais.