Vokietijos darbo frontas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
GarizzAS (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Deutsche Arbeitsfront.svg|thumb|right|250px|Vokietijos Darbo Fronto vėliava. Viduryje yra sąjungos emblema - [[Svastika]] krumpliaratyje]]
'''Vokietijos Darbo Frontas''' ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Deutsche Arbeitsfront''}}, DAF) buvo [[Vokietija|Vokietijos]] [[profesinė sąjunga]], kurią prižiūrėjo [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacistai]]. Po [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]] atėjimo įvaldžią, ši sąjunga pakeitė visas kitas nepriklausomas [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] sąjungas, kurias A. Hitleris [[1933]] m. [[gegužės 2]] d. paskelbė už įstatymo ribų.
 
Sąjungos lyderiu buvo [[Robertas Lėjus]] (Rober''Robert Ley''), kuris kėlė tikslus "sukurti„sukurti tikrą socialinę ir produktyvią visuomenę"visuomenę“. Teoriškai VDF egzistavo tik kaip mediumas, per kurį darbininkai ir darbdaviai galėtų išreikšti savo pageidavimus, nuomonę ir interesus. Atlyginimus nustatydavo 12 VDF patikėtinių. VDF darbuotojams suteikėaujštussuteikė aukštus atlyginimus, darbo vietos apsaugą ir garantiją, socialines garantijas, laisvalaikio ir poilsio programas. VDF taip pat įrengė daug valgyklų, įvedė darbo pertraukas ir reguliarias darbo valandas. [[Vokiečiai]] darbininkai buvo patenkinti tokiomis darbo sąlygomis, tačiau VDF reikalavo iš jų visiško lojalumo.
 
ĮdarbinimoVokietijos sutartys,Darbo egzistavusiosFrontas panaikino Veimaro respublikoje, buvoegzistavusios darbo panaikintossutartis arba atnaujintosjas Vokietijos Darbo Fronto,atnaujino pagal [[nacizmas|nacistines]] pažiūras. Darbdaviai galėjo daugiau reikalauti iš darbuotojų, tačiau darbuotojai gaudavo daugiau garantijų, be to, buvo vykdomos įvairios socialinės apsaugos programos. Sąjunga kovojo prieš kapitalizmą ir liberalizmą, besmerkė to,revoliuciją jiprieš mieliaugamyklų norėjosavininkus matyti,ir kaipnacionalsocialistinę įmonesvalstybę. valdoTačiau Nacionalsocialistinėji teikė pirmenybę Vokietijos vyriausybė,vyriausybės neguvaldomoms privatūsįmonėms, asmenyso arbane privačiam kompanijosverslui.
 
NarystėTeoriškai narystė VDF nebuvo būtinumasprivaloma, tačiaubet, buvo privalumas. Nebūdamasnebūdamas VDF nariu, darbininkas būtų turėjęs didelių sunkumų ieškodamas darbo Vokietijos teritorijoje. Narystės mokestis siekė nuo 15 [[pfenigas|pfenigų]] iki 3 [[ReichmarkėReichsmarkė|reichmarkiųreichsmarkių]]. Iš narystės mokesčių būdavo surenkamos nemenkos sumos. [[1934]] m. bendra suma siekė apytikriai 300 000 000 reichmarkiųreichsmarkių.
 
Organizacija susidėjo iš dviejų pagrindinių dalių:
* Nacionalsocialistinė gamyklų organizacija ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Nationalsozialistische Betriebszellenorganisation''}}, NSBO)
* Nacionalsocialistinė prekybos ir pramonės organizacija ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Nationalsozialistische Handels und Gewerbeorganization''}}, NSHABO)
 
Organizacijai priklausė ir kelios grupės dirbančios keliose skirtingose srityse:
* ''Stiprybė per džiaugsmą'' ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Kraft durch Freude''}}, KdF)
* ''Darbo grožis'' ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Schönheit der Arbeit''}}, SdA)
* ''Reicho Darbodarbo Tarnyba''tarnyba ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Reichsarbeitsdienst''}}, RAD)
 
VDF taip pat organizavo ''Nacionalines profesines varžybas'' ([[vokiečių kalba{{de|vok.]]: ''Reichsberufswettkampf''}}).
 
==Nuorodos==