15:58, 6 liepos 2010 versija taisyti Barzdonas (aptarimas \| indėlis) 23 319 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		16:07, 17 sausio 2011 versija taisyti anuliuoti CD (aptarimas \| indėlis) 321 879 keitimai →‎Istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 27: Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti [[1787]] m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. [[1827]] m. visuotinio [[Lenkijos karalystė]]s gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis. Privačiame buvo 5 sodybos ir 36 gyventojai, valstybiniame – 4 sodybos ir 50 gyventojų. Pagal [[1847]] m. [[Augustavo gubernija\|Augustavo gubernijos]] dvarų ir kaimų sąrašą privatus kaimas buvo [[Panemunės valsčius\|Panemunės valsčiuje]] ir priklausė [[Panemunės dvaras\|Panemunės dvarui]], valstybinis kaimas – [[Pažaislio valsčius\|Pažaislio valsčiuje]] ir priklausė [[Pažaislio dvaras\|Pažaislio dvaro]] [[palivarkas\|palivarkui]]. Iki [[XIX a.]] antros pusės vidurio žymiai išaugo privatūs Vičiūnai. [[1878]] m. juose buvo 56 sodybos ir 127 gyventojai, valstybiniuose – tik 6 sodybos ir 58 gyventojai~~. Abu kaimai jau priklausė [[Fredos valsčius\|Fredos valsčiui]]~~. Statant [[Kauno tvirtovė\|Kauno tvirtovę]], į pietus nuo tuometinio Vičiūnų kaimo pastatyta VI baterija (iki [[1889]] m.), į ją nutiestas karinis kelias – dabartinis Baterijos plentas. Išlikusi paskutiniojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Vladimiro Grigorjevo medinė vila (Stirnų g. 6). ~~Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vičiūnai atiteko [[Kauno apskritis\|Kauno apskrities]] [[Aukštosios Panemunės valsčius\|Aukštosios Panemunės valsčiui]].~~ [[1923]] m. kaime buvo 41 sodyba su 297 gyventojais, iki [[1928]] m. sodybų skaičius sumažėjo iki 34. [[1932]] m. sudarytas Vičiūnų žemės išskirstymo vienkiemiais planas. Kaimui paskirta 104,344 ha žemės tarp Nemuno (nuo dabartinės Taurakiemio g. šiaurėje), [[Zuikinė]]s ir Piliakalnio vienkiemių (iš pietų) bei J. Basanavičiaus šilo (iš vakarų). Palei Nemuną palikta 20 m pločio pakrantė – vadinamas vieškrantis. Žemės masyvas iki [[Raudonasis Kryžius\|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos pietuose padalytas į 65 įvairaus dydžio sklypus. [[1934]] m. [[gegužės 3]] d. Vyriausioji žemės tvarkymo komisija galutinai patvirtino Vičiūnų kaimo išskirstymo vienkiemiais ir kelių sutvarkymo projektą. Šis projektas davė pradžią dabartiniam gyvenvietės išplanavimui, jos užstatymui ir gatvių tinklui. {{adm2\|3}} {{admr\|[[1878]] m.\|[[Fredos valsčius]]\|?}} {{admr\|po I pasaulinio karo – [[1933]] m.\|[[Aukštosios Panemunės valsčius]]\|[[Kauno apskritis]]}} {{admr\|[[1933]]–[[1995]] m.\|–\|[[Kauno miestas]]}} {{admr\|[[1995]]–[[2000]] m.\|–\|r3=2\|[[Kauno miesto savivaldybė]]}} {{admr\|[[2000]]–\|[[Panemunės seniūnija]]}} {{adme}} == Literatūra ==

Vičiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų