Jonas Sobieskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.2) (robotas Keičiama: be:Ян Сабескі; smulkūs taisymai
Eilutė 16:
|valdė0= [[1674]] - [[1696]] m.
|parašas=Signature of John III of Poland.PNG |apdovanojimai=[[Vaizdas:Ordre du Saint-Esprit Chevalier ribbon.svg|center|60px]] |vikiteka= Jan III Sobieski
}}[[vaizdasVaizdas:Sobieski rodzina 2.jpg|thumb|250px]]
'''Jonas III Sobieskis''' ({{pl|Jan Sobieski}}, [[1629]] m. [[rugpjūčio 17]] d. – [[1696]] m. [[liepos 17]] d.) - [[Lenkija|Lenkijos]] didikas ir karvedys, Lenkijos [[karalius]] Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis ([[1674]] - [[1696]] m.).
 
Eilutė 34:
=== J. Sobieskio ryšiai su Prancūzija ===
Jono Sobieskio politika buvo dvilypė. Kaip įgudęs karys ir atsidavęs katalikas, jis pirmiausia svajojo nugalėti [[Osmanų imperija|turkus]] ir pašalinti jų pavojų krikščioniškajai [[Europa]]i. Čia jam reikėjo dėtis su [[Austrija|Austrijos]] [[Habsburgų dinastija|Habsburgais]]. Iš kitos pusės, per partiją ir per savo žmoną prancūzę [[Marie Casimire Louise|Mariją Kazimierą]], jis buvo susirišęs su Prancūzija, kuri visą laiką rūpinosi prieš turkus palikti vieną Austriją. Todėl po pirmų karų, Prancūzijai tarpininkaujant, su turkais [[1676]] m. buvo padaryta taika. Be to, J. Sobieskis [[1677]] m. pasirašė sutartį su Prancūzija ir [[Švedija]] prieš [[Brandenburgas|Brandenburgo]] elektorių ir imperatorių ir pradėjo ruoštis karui prieš elektorių. Karo išlaidas buvo pasižadėjęs padengti [[Liudvikas XIV]], nukariauta [[Prūsija]] J. Sobieskiui turėjo likti, kaip jo šeimos kunigaikštija ir atitekti jo sūnui. Tačiau šis planas nepasisekė, seimas karaliaus neparėmė. Nepasisekė Prūsijoje ir švedams. J. Sobieskio priešininkas [[Lietuvos didysis etmonas|etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Pacas|M. K. Pacas]] [[1678]] m. neleido laisvai švedų kariuomenei pereiti per [[Žemaitija|Žemaitiją]]. Jis lydėjo, žiūrėdamas, kad jie eitų siauru ruožu, neišsuktų iš kelio ir neplėštų. Taip pat Lietuvos kariuomenė juos lydėjo, kai jie grįžo karą pralaimėję [[1679]] m.
[[FileVaizdas:Sobieski Crown.PNG|thumb|left|250px|Goreljefas-Sobieskio karūna su Lietuvos-Lenkijos herbu ant karališkosios koplyčios Gdanske]]
=== Suartėjimas su Austrija ===
Prūsijoje kariavo tik vieni švedai ir už Prancūzijos pinigus pasamdyta kariuomenė, nuo kurių Fridrichas ''([[Vokiečių kalba|vok.:]] Vilhelmas Friedrich Wilhelm I. (Brandenburg))'' lengvai apsigynė. Po nepavykusio bandymo Prūsijoje, J. Sobieskis vėl atsigręžė į turkus ir [[1683]] m. pasirašė sutartį su [[Austrija]] prieš turkus, juo labiau, kad [[imperatorius Leopoldas I]] (''Leopold I, Holy Roman Emperor Habsburg'') žadėjo padėti jo sūnui [[Jokūbas Liudvikas Sobieskis|Jokūbui]] nukariauti [[Moldavija|Moldaviją]], pažadėjo išleisti už Jokūbo savo dukterį ir, tėvui mirus, paremti jo kandidatūrą į sostą. Bet nepasisekė nė čia. Padarius sąjungą su Austrija, turkai užpuolė šią ir tų pačių metų rudenį pasiekė net [[Viena|Vieną]]. Jungtinės Lenkijos ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos Jono Sobieskio, [[1683]] m. [[rugsėjo 12]] d. prie Vienos sutriuškino turkus ([[Kalenbergo mūšis]]). Turkų puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas ir turkai buvo išvaryti net iš dalies [[Vengrija|Vengrijos]]. Bet galų gale J. Sobieskis nusivylė ir čia. Mat, austrų imperatorius rūpinosi tik savo reikalais, Moldaviją jis nukariavo pats, Jokūbui žadėtą dukterį Mariją Antonią (''Maria Antonia'') išleido už [[Bavarija|Bavarijos]] elektoriaus Maksimiliano II (''Maximilian II Emanuel, Elector of Bavaria''). Vėliau jis už Jokūbo išleido savo žmonos seserį, Niunburgo ''([[Vokiečių kalba|vok.:]] Palatinate-Neuburg)'' princesę Jadvygą (''Hedwig Elisabeth Amelia of Neuburg''), bet ir po to imperatorius tinkamai neparėmė savo svainio. Tėvui mirus, jis sosto negavo. [[Vaizdas:Juliusz Kossak Sobieski pod Wiedniem.jpeg|thumb|300px|right|J. Sobieskis [[Kalenbergo mūšis|Kalenbergo mūšyje]] prie Vienos, Juliusz Kossak paveikslas]]
Eilutė 48:
== Jono Sobieskio šeima ==
[[FileVaizdas:Jan III Sobieski monument Gdansk 4.jpg|200px|thumb|Lietuvos Vytis ir Lenkijos erelis ant paminklo Jonui Sobieskiui Gdanske]]
[[1665]] m. [[liepos 5]] d. vedė Jono Zamoiskio ([[1627]] m. - [[1665]] m.) (''[[Lenkų kalba|lenk.:]] Jan Sobiepan Zamoyski'') našlę, [[Marie Casimire Louise de la Grange d'Arquien|Mariją Kazimierą Luizą]] ([[1641]] m. [[birželio 28]] d. - [[1716]] m. [[sausio 1]] d.), iš [[Neveras|Nevero]], [[Burgundija]], [[Prancūzija]]. Jų vaikai:
* sūnūs:
Eilutė 103:
 
[[Kategorija:Lietuvos-Lenkijos elekciniai karaliai]]
 
{{Link GA|eo}}
 
eilutė 108 ⟶ 109:
[[ar:يوحنا الثالث سوبياسكي]]
[[arz:يوحنا التالت سوبياسكى]]
[[be:Ян Якубавіч Сабескі]]
[[be-x-old:Ян Сабескі]]
[[bg:Ян III Собиески]]