Europos Sąjungos pilietybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 14:
[[2000 m.]] gruodžio mėn. ES šalių narių vyriausybių konferencijoje, kuri vyko Nicoje, buvo paskelbta Europos Sąjungos piliečių pagrindinių teisių Nicos chartija. Šešiuose jos skyriuose patvirtintos ES piliečių teisės: žmogiškasis orumas, laisvė, lygybė, bendra atsakomybė, pilietinės teisės ir teisių įgyvendinimas. Pagrindinių teisių chartija yra pagrįsta Europos žmogaus teisių chartija bei ES šalių narių konstituciniu paveldu.<ref name="M. Taljūnaitė, Pilietybė ir socialinė Europos integracija, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2005"> Taljūnaitė M., Pilietybė ir socialinė Europos integracija, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2005.</ref>
[[Lisabonos sutartis|Lisabonos sutartyje]] (pasirašyta 2007 m., įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d.
== ES piliečių teisės ==
Eilutė 39:
Europos Sąjungos pilietybė buvo sukurta siekiant eiti link politiškesnės sąjungos. Ji įteisino piliečių teisininį statusą, susijusį su politiniu šalių bendradarbiavimu ir bendra Europos tapatybe. Europos Sąjungos pilietybė buvo sumanyta kaip dinamiška ir galinti plėstis, netgi pakeisti nacionalinę pilietybę. Tačiau [[Amsterdamo sutartis|Amsterdamo sutartyje]] ES pilietybė apibūdinta kaip „papildanti, bet ne pakeičianti“ nacionalinę pilietybę. Tai reiškia, jog ši pilietybė suteikia papildomų teisių ir pareigų, tačiau jokiu būdu neišstumia nacionalinės pilietybės.<ref name="K. Hailbronner, Nationality in public international law and european law">[http://eudo-citizenship.eu/docs/chapter1_Hailbronner.pdf K. Hailbronner, Nationality in public international law and european law].</ref>
Europos Sąjungos pilietybė, suteikdama papildomas teises, įveda ir papildomų įsipareigojimų. ES piliečiams gali būti išduodamas Europos arešto orderis, pagal kurį nusikaltęs asmuo perduodamas orderį išdavusiai valstybei. Taip, remiantis Europos Sąjungos pilietybe, sumažinamos nacionalinės pilietybės teikiamos garantijos, t. y. teisė nebūti išduotam užsienio valstybei.<ref name="K. Hailbronner, Nationality in public international law and european law" />
Europos Teisingumo Teismas Europos Sąjungos pilietybe remiasi kaip instrumentu, sulyginančiu ekonomiškai aktyvius ir neaktyvius piliečius. Remiantis šia samprata ir diskriminacijos draudimu Europos Sąjungos piliečiai įgauna tam tikras socialines teises (pvz., teisę į socialines pašalpas) ir į lygybę prieš įstatymus, nepriklausomai nuo jų nacionalinės pilietybės. Tačiau toks Europos Sąjungos pilietybės taikymas nėra absoliutus - valstybėms narėms paliekama galimybė socialines teises riboti priklausomai nuo asmens ryšio su valstybe stiprumo.<ref name="K. Hailbronner, Nationality in public international law and european law" />
Teisingumo Teismas taip pat nustatė, jog valstybės narės, įgyvendindamos savo galias pilietybės srityje turi atsižvelgti į Europos Sąjungos pilietybę. Taigi, pavyzdžiui, valstybės narės sprendimas atimti pilietybę, dėl kurio asmuo neteks drauge ir Europos Sąjungos pilietybės, turi būti priimamas atsižvelgiant ir į Europos Sąjungos teisėje galiojantį proporcingumo pricipą.
== ES pilietybės nauda ==
| |||