Sufizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: be:Суфізм |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 21:
Pagrindiniai sufizmo ordinai yra [[Nakšabandi]], [[Čišti]], [[Kadirija]], [[Kalandarija]], [[Mehlevi]], [[Šadilija]], [[Suhravardija]] (kilę iš Persijos, Indijos), [[Muridai]] (iš Senegalo).
Vakaruose sufizmo idėjos pasirodė XIX a. pab. Švedijoje gimęs arabų kilmės islamo mistikas [[Ivan Aguéli|Ivanas Agelis]] įkūrė dvasinę mokyklą Paryžiuje, kur savo idėjomis sudomino vėliau žymų islamo misticizmo tyrinėtoją [[René Guénon|Renė Genoną]]. Daug sufizmo elementų buvo ir krikščioniškojo ezoterizmo mokytojo [[Georgijus Gurdžijevas|Georgijaus Gurdžijevo]] mokyme. Vėliau į Europą, JAV atvyko daugiau dvasinių mokytojų - vieni jų tęsė gimtinėje praktikuotus dvasinius mokymus, kiti įkūrė savo mokyklas (pvz., [[Inajatas Chanas]] - [[universalusis sufizmas|universalųjį sufizmą]]). Dabar dažnai sufizmo mokytojais ar net ordino pirais tampa ne tik iš Rytų šalių atvykę dvasininkai, bet ir į islamą atsivertę vakariečiai.
== Praktikos ==
Eilutė 28:
Sufizmo praktikos gan skirtingos ne tik tarp atskirų ordinų (tarikų), bet ir ordino viduje, kadangi dvasinis mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio dvasines subtilybes paskiria būtent jam skirtas praktikas. Nerekomenduojama pačiam atlikti sufizmo praktikų, kurios nebuvo nurodytos mokytojo. Sufijus turi ne tik griežtai laikytis įprastų islamo praktikų (melstis 5 kart per dieną, laikytis [[ramadanas|Ramadano]]), bet ir tobulinti sielos švarą, mažinti egoizmą.
Svarbiausios bendrosios praktikos yra: ''[[Zikr]]'' - Dievo atminimas, invokacija, praktikuojama kartojant Dievo vardus, giedant, grojant, atliekant ''[[sema]]'' (pvz., dervišų šokį), deginant [[smilkalai|smilkalus]], įsivaizduojant Dievo vardą širdyje ir kt.; ''[[Murkaba]]'' - [[meditacija]]; šventųjų vietų, islamo šventųjų kapaviečių lankymas.
== Sufizmas islamo kontekste ==
Sufizmas, dėl savo į [[panteizmas|panteizmą]] linkusios pasaulėžiūros, misticizmo, tradicinio islamo nėra vertinamas vienareikšmiai. Sufizmas ne kartą buvo paskelbtas [[erezija]] kai kuriose musulmoniškose šalyse (Turkijoje, Irane), o jo pasekėjai buvo persekiojami. Dabar dauguma islamo dvasininkų sutinka, kad sufizmas neprieštarauja islamo principams. Tiesa, dalis islamo krypčių, ypač linkusios į fundamentalizmą (pvz., [[vahabizmas|vahabitai]]) sufizmą ir toliau laiko erezija. Tačiau pabrėžiama, kad sufizmas neatleidžia nuo [[šariatas|šariato]] laikymosi, todėl dalis šiuolaikinių vakarų sufizmo mokyklų, kur nereikalaujama šariato laikymosi, kur nariais gali tapti ne tik musulmonai, nėra pripažįstamos.
== Šaltiniai ==
| |||