Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. [[spalio 24]] d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (iš viso 120 000 kv.km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I pasaulinio karo. Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė Varšuvos kunigaikštiją. [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė [[Naujoji Silezija|Naujosios Silezijos]] teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 kv.km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir [[Liublinas|Liublino]] miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).