Psichoanalizė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S robotas: Taisoma wiki sintaksė |
||
Eilutė 32:
== Naujosios psichoanalitinės teorijos ==
[[Zigmundas Froidas|Zigmundo Froido]] teorija buvo itin efektyvi [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios [[Austrija|Austrijoje]], kur, dėl tuo metu vyravusių [[Viktorianizmas|viktorianistinių]] moralinių normų, seksualinių [[Neurozė|neurozių]] skaičius buvo itin didelis, tačiau po pirmosios [[Seksualinė revoliucija|Seksualinės revoliucijos]] tokių neurozių skaičius labai sumažėjo ir [[Zigmundas Froidas|Zigmundo Froido]] mokiniai, visų pirma, [[Karlas Jungas]], [[Alfredas Adleris]] ir [[Vilhelmas Reichas]] ėmė ieškoti kitų, sudėtingesnių paaiškinimų žmogaus sąmonei ir pasąmonei. Labiausiai išsiskyrė [[Alfredas Adleris|Alfredo Adlerio]] darbai, aiškinantys žmogaus elgesį noru dominuoti kitų žmonių atžvilgiu bei [[Karlas Jungas|Karlo Jungo]] darbai, aiškinantys pasąmonę ir žmogaus elgesį įgimtais [[Archetipas|archetipais]]. Pastarieji darbai padarė gana didelę įtaką moderniosios lingvistikos ([[Chomsky gramatika]], [[Semiotika]]) tyrimams.
Nuo [[XX amžius|XX a.]] vidurio atsirado nemažai naujų psichoanalitinių teorijų, dar labiau nutolstančių nuo seksualinio neurozių aiškinimo, pvz., [[Erikas Bernas|Eriko Berno]] darbai, aiškinantys neurozes, kaip save palaikančius elgesio modelius ([[transakcinė analizė]]) ir [[Stanislavas Grofas|Stanislavo Grofo]] bei [[Otto Rank|Oto Ranko]] darbai, tiriantys itin ankstyvas, gimimo metu patirtas dvasines traumas ([[transpersonalinė psichologija]]).
| |||