Draudimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ši draudimo rūšis naudinga siekiant apsisaugoti nuo finansinių nuostolių dėl įvairių įvykių, dėl kurių prarandama būsto, gyvenamųjų patalpų ir jose esančio turto vertė. Priklausomai nuo draudiko siūlomų sąlygų bei nuo gyventojo pasirinktos draudimo sumos, gali būti draudžiamos ne tik stacionarios būsto dalys (lubos, [[stogas]], sienos, grindys ir pan.). Apdrausti galima ir gyvenamosiose patalpose esantį kitokį turtą: buitinę techniką, papuošalus, baldus, vaizdo aparatūrą ir t.t. Dažniausiai siūloma draustis nuo ugnies sukeltų nuostolių (gaisras, žaibo įtrenkimas). Antra priežastis draustis - tai dėl trečiųjų asmenų veiksmų prarasta turto vertė, pavyzdžiui, [[vagystė|vagystė]] ar panašus tyčinis turto niokojimas, dėl kaimynų kaltės apgadintas turtas (užliejimas vandeniu, kitokios buitinės avarijos). Taip pat gali būti atlyginama savo būstą apdraudusio gyventojo kitiems asmenims dėl jo kaltės padaryta žala. Pavyzdžiui, kai dėl draudėjo bute įvykusios vandentiekio avarijos užliejami kaimynai. Draustis galima ir nuo įvairių stichinių nelaimių: [[potvynis|potvynių]], [[audra|audrų]], [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimų]], medžių užvirtimų ir pan. Atlyginama gali būti ir dėl patalpos viduje esančių įrenginių susidariusi žala (pavyzdžiui, elektros srovės sukelti turto praradimai). Dažnai bendrovės netgi suteikia galimybę nuo dūžių apdrausti gyvenamosiose patalpose esančius stiklinius daiktus (meno dirbinius, stalus, langus). Renkantis šios rūšies draudimą yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip atlyginama žala. Dažnai išskiriami du atvejai – kai išmoka mokama remiantis atkuriamąja verte ir kai likutine verte. Kai draudžiama atkuriamąja verte, tai patirta žala kompensuojama atsižvelgiant į tai, kiek dabar kainuotų įsigyti analogišką naują daiktą. Kai draudžiama likutine verte, [[žala]] nustatoma įvertinant ir prarasto/apgadinto daikto nusidėvėjimą, t.y. kompensuojama ne naujo daikto kainos dydžio suma, o buvusi jo vertė prieš pat praradimą ar apgadinimą.

Ši draudimo sistema veikia visos [[valstybė|valstybės]]s mastu – gyventojai ir jų darbdaviai moka nustatyto dydžio įmokas, o surinktos lėšos yra paskirstomos įvairių išmokų, pašalpų (motinystės, ligos ir kt.), senatvės ir kt. pensijų mokėjimui. Vadinasi, šis draudimas užtikrina pajamas gyventojams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali patys jų užsidirbti arba jas prarado. Pavyzdžiui, ligos pašalpa mokama, kai gyventojas dėl ligos tampa laikinai nedarbingas arba dėl jos negali dirbti ir praranda pajamas, slaugo sergančius vaikus ir kt. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama, kai [[motina]] arba [[tėvas]] išeina vaiko priežiūros atostogų, dėl to negali dirbti ir praranda pajamas. Netekto darbingumo (invalidumo) pensija mokama, kai gyventojas netenka pajamų arba negali jų užsidirbti, nes tampa nedarbingas (dažniausiai dėl sveikatos sutrikimų). Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos nustatytą laiką dirbusiems kenksmingomis, neigiamos įtakos sveikatai turėjusiomis sąlygomis. Žinoma, norinčiajam gauti socialinio draudimo išmokas dažnai keliami įvairūs reikalavimai: vertinamas amžius, darbo stažas, sveikatos sutrikimai ir kt. Didžioji dalis Socialinio draudimo fondo lėšų yra skiriama [[pensija|pensijų]], ligos ir motinystės bei nedarbo draudimui.