Kuktos spaustuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Istorija: VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
S →Istorija: Nuorodų į Lenkų tvarkymas (išsprendimas). |
||
Eilutė 2:
== Istorija ==
Įkūrė Vilniaus ir Sankt Peterburgo spaustuvių raidžių rinkėjas, nuo [[1904]] m. [[Petras Vileišis|P. Vileišio]] spaustuvės vedėjas [[Martynas Kukta]]. [[1910]] m. turėjo didelę plokščiąją ir tiglinę mašinas bei 2 spausdinimo stakles, apie 15-20 darbininkų. Daugiausia spausdino leidinius lietuvių ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbomis, keletą – [[baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]] kalbomis. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išspausdino daugiau kaip 300 lietuvių knygų ir brošiūrų. Spausdino apie 10 periodinių leidinių – laikraščius [[Balsas (laikraštis)|„Balsas“]], [[Lietuvis (laikraštis)|„Lietuvis“]], „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]], [[Žemdirbys (laikraštis)|„Žemdirbys“]], žurnalus [[Garsas (žurnalas)|„Garsas“]], [[Lietuvių tauta (žurnalas)|„Lietuvių tauta“]], [[Šviesa (žurnalas)|„Šviesa“]] ir kitus.
[[1907]] m. pabaigoje spaustuvė buvo apkaltinta antivyriausybinės literatūros spausdinimu ir trumpam uždaryta. Per Pirmąjį pasaulinį karą spaustuvės veikla sumenko, išspausdino keletą smulkių spaudinių, okupacinės valdžios atsišaukimų. [[1918]] m. „Lietuvos aide“ išspausdino [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Aktą]]. Persekiojamas dėl lietuvių leidinių spausdinimo M. Kukta 1924 m. savo įrenginius perkėlė į Kauną. Čia kurį laiką dirbo „Švyturio“, [[1928]]–[[1929]] m. „Spindulio“ bendrovėse, 1929 m. įkūrė naują spaustuvę. Spausdino knygas, brošiūras, periodinius leidinius, smulkiuosius spaudinius. Turėjo 2 plokščiaspaudes mašinas, kitų įrenginių, dirbo 7-12 žmonių.<ref>{{VLE|XI|207|[[Vilius Užtupas]]|Kuktos spaustuvė}}</ref>
| |||