Ibn Batuta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė [[Ulama|išsilavinusioje]] šeimoje. 1235 m. iškeliavo į Meką. Ši kelionė truko 16 mėnesių, bet Maroko jis nematė dar 24 metus. 1354 m. grįžus iš kelionės po vakarų Afriką, sultonui pasiūlius, jo kelionės pradėtos užrašinėti. Mažai kas žinoma apie Ibn Batutos gyvenimą po knygos baigimo 1355 m.

 

Kelionės buvo aprašytos knygoje vadinamoje {{ar|تحفة النظار في غرائب الأمصار وعجائب الأسفار}}, {{en|A Gift to Those Who Contemplate the Wonders of Cities and the Marvels of Travelling}} arba tiesiog ''"Kelionė"''. Knyga yra vienintelis šaltinis apie Ibn Batutos keliones. Joje aprašomos kelionės po [[šiaurės Afrika|šiaurės]] ir [[vakarų Afrika|vakarų Afriką]], [[rytų Europa|rytų]] ir [[pietų Europa|pietų Europą]], [[Artimieji Rytai|artimuosius rytus]], [[centrinė Azija|centrinę Aziją]], [[Kinija|Kiniją]], [[Indija|Indiją]] ir [[pietryčių Azija|pietryčių Aziją]]. Bendras ilgis - ~120 700 km, smarkiai pranoksta [[Markas Polas|Marko Polo]] kelią.

 

 

Daugelį amžių knyga buvo mažai žinoma net islamo pasauly. XIX a pradžioje rastos ir į vokiečių ir anglų kalbas išverstos teksto santraukos. 1830 m. prancūzų pajėgos [[Alžyras|Alžyre]] rado pilnesnius [[Manuskriptas|manuskriptus]]. Jie buvo parvežti į Paryžių, [[Prancūzijos nacionalinė biblioteka|Prancūzijos nacionalinę biblioteką]] ir išstudijuoti mokslininkų. 1853 m. pradėta leisti keturių tomų knygų serija sudaryta iš arabiško teksto, išsamių komentarų ir prancūziško vertimo. Šis tekstas dabar išverstas į daugelį kalbų, Ibn Batuta išgarsėjo.

 

[[Kategorija:Arabų keliautojai]]

[[an:Ibn Battuta]]

[[ar:ابن بطوطة]]

[[be:Ібн Батута]]

[[be-x-old:Ібн Батута]]