Albertas Kojalavičius-Vijūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S →‎Mokslinė veikla: Nuorodų į Lietuvių tvarkymas. using AWB
Eilutė 39:
 
== Mokslinė veikla ==
Rašė [[lotynų kalba|lotynų]], kai kuriuos veikalus – [[lenkų kalba]]. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki [[LDK|Lietuvos Didžiojo kunigaikščio]] Žygimanto Augusto mirties ([[1572]] m.).<ref>[http://www.lietuvos.net/istorija/kojalavicius/index.htm Albertas Vijūkas-Kojalavičius. Lietuvos istorija (Historiae Lituanæ)]</ref> („Lietuvos istorijos pirmoji dalis“ ''Historiae Lituanae pars prior'', I dalis išspausdinta [[1650]] m. [[Dancigas|Dancige]], II – [[1669]] m. [[Antverpenas|Antverpene]], [[Lietuvių kalba|lietuvių]] k. – [[1988]] m., išvertė [[Leonas Valkūnas]], [[Juozas Jurginis|J. Jurginio]] įvadas ir paaiškinimai). Svarbiausias šaltinis – [[Motiejus Strijkovskis|M. Strijkovskio]] kronika ([[1582]] m., lenkų k.), naudojosi [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] [[Prūsijos žemės kronika|kronika]], istoriniais dokumentais iš [[Radvilos|Radvilų]] archyvo Nesvyžiuje, [[Lietuvos metraštis|Lietuvos metraščių]] išrašais. M. Strijkovskio tradicinį pametinį dėstymą pakeitė teminiu. Savo veikalu siekė pateikti bajorų jaunuomenei ir Vilniaus universiteto profesoriams bei studentams žinių apie tėvynės praeitį. M. Strijkovskis stengėsi parašyti lietuvių tautos istoriją, teikdamas prioritetą [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] pilietybei, o Albertas Kojalavičius-Vijūkas rašė valstybės, bajorų luomo politinę istoriją, ją periodizavo pagal valdovų valdymą. Jėzuitui Kojalavičiui didelę reikšmę turėjo religija, todėl smerkė pavergtų pagonių baltų sukilimus prieš [[VO|kryžiuočius]] bei [[LO|kalavijuočius]], kartu – ir prūsų užkariavimą, kolonizatorių žiaurumus. Vertingiausia yra veikalo II dalis, kurioje objektyviai ir gana detaliai aprašyti 1387-1572 įvykiai. Kitaip nei M. Strijkovskis, Albertas Kojalavičius-Vijūkas buvo [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] šalininkas, kartu aukštino Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valstybinę politiką. Lotynų kalba parašyta Lietuvos istorija plačiai paplito [[Europa|Europoje]], supažindino ją su Lietuvos praeitimi. Vokiečių istorikas A. L. Šloceris knygą perredagavo, sutrumpino ir išvertęs į [[vokiečių]] kalbą išleido [[1785]] m. Lietuvos istorija iki [[XIX a.]] darė poveikį [[Lietuvos istoriografija]]i.
 
Be to, Albertas Kojalavičius-Vijūkas parašė istorinius veikalus: „Apie [[1648]] ir [[1649]] metų žygius prieš [[Zaporožė]]s kazokus“ (''De rebus anno 1648 & 1649 contra Zaporovios cosacos gestis'', [[1651]] m.), „Radvilų metraštis, glaustai išdėstantis šviesiausiosios kunigaikščių Radvilų giminės darbus“ (''Fasti Radviliani gesta illustrissimae domus ducum Radziwil compendia continentes'', [[1653]] m.), „Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (M''iscellanea rerum ad stotum Ecclesiasticum in Magno Lituaniae Ducatu pertinentium'', 1653 m.), jų faksimilės su vertimais į lietuvių kalbą ir pratarmėmis bei paaiškinimais išspausdintos knygoje „Lietuvos istorijos įvairenybės“ (2 d. [[2003]]-[[2004]] m., II dalies pabaigoje yra keli moksliniai straipsniai apie Albertą Kojalavičių-Vijūką, jo giminę ir mokslinę veiklą).