Geldapė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bearas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Povilasz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 23:
}}
 
'''Geldapė''' (arba '''Galdapė''', '''Geldupė'''; {{pl|Gołdap}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūrų vaivadijoje]], 5 km nuo sienos su [[Kaliningrado srsritis|Kaliningrado sritimi]]itimi. [[Geldapės pavietas|Geldapės pavieto]] ir [[Geldapės valsčius|Geldapės valsčiaus]] centras. 15,6 tūkst. gyventojų ([[2007]] m.).
 
== Geografija ==
Eilutė 29:
 
== Istorija ==
Geldapė yra sena [[jotvingiaiJotvingiai|dainuvių]] gyvenvietė, iki XIII a. su apylinkėmis buvo dainuvių Merūniškių valsčiaus dalis. Nors [[1260]]-[[1283]] m. sūduviai atkakliai gynėsi nuo [[VO|kryžiuočių]], jų pilis galiausiai buvo užimta. Prie Geldapės išlikęs [[piliakalnis]]. [[1570]] m. [[gegužės 14]] d. Geldapė gavo miesto teises. Priklausė [[Mažoji Lietuva|Mažajai Lietuvai]]. Apie [[1567]] m. pastatyta [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, įkurta parapija. [[XVI a.]] aštuntame dešimtmetyje įsteigta pradžios mokykla, kurioje XIX a. - XX a. pirmoje pusėje 8 ar 9 mokytojai buvo [[lietuvininkai|lietuvininkų]] kilmės. Pamaldos laikytos [[lietuviųLietuvių kalba|lietuvių]], [[Lenkų kalba|lenkų]] (abiem iki XIX a. pab.) ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbomis]].
 
Daug Geldapės ir parapijos gyventojų, daugiausia lietuvininkų ir lenkų-mozūrų mirė per [[1709]]-[[1711]] m. didįjį [[maras|marą]] bei badą. Po jo per [[Didžioji Prūsijos kolonizacija|didžiąją kolonizaciją]] apsigyveno vokiečių, ypač [[zalcburgas|zalcburgiečių]], daugėjo junkerių dvarų. [[1818]]-[[1945]] m. Geldapė – [[Geldapės apskritis|Mažosios Lietuvos apskrities]] centras. XIX a. pradžioje tapo amatų ir prekybos centru, garsėjo [[midus|midaus]], [[alus|alaus]] gamyba. Nuo XIX a. veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos. Aukštesniojoje miesto mokykloje mokyta ir lietuvių kalba.