Fitso dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Fitso dėsnis''' ({{en|Fitts's law}}) – [[žmogaus ir kompiuterio sąveika|žmogaus ir kompiuterio sąveikos]] bei [[ergonomika|ergonomikos]] modelis, pagal kurį greito ir tikslaus judesio atlikimo trukmė (ir greitis) priklauso nuo taikinio dydžio (t.y. nuo norimo tikslumo laipsnio) ir atstumo iki taikinio. Dėsnį [[1954]] m. pasiūlė [[JAV]] psichologas Polas Fitsas ({{en|Paul Fitts}}).
=Modelis=
Fitso dėsnis gali būti matematiškai išreikštas keliais skirtingais būdais. Viena iš labiausiai paplitusių formų yra [[Scott MacKenzie]] pasiūlyta Šenono ({{en|Shannon}}) formuluotė (taip pavadinta dėl panašumo su [[Shannon–Hartley teorema]]), kurį nusako judėjimą išilgai
: <math>T = a + b \log_2 \Bigg(1+\frac{D}{W}\Bigg)</math>
kur:
Eilutė 10:
* <math>W</math> – taikinio (objekto) plotis, kuris matuojamas išilgai judėjimo ašies. <math>W</math> taip pat gali būti traktuojamas kaip leistina paklaida galiniame taške, kai galinis taškas yra nutolęs netoliau nei ±{{frac|''W''|2}} nuo taikinio (objekto) centro.
[[Logaritmas]] iš Fitso dėsnio vadinamas taikinio (objekto) ''sunkumo indeksas'' <math>ID</math> ({{en|index of difficulty}}), todėl Šenono formuluotė gali būti išreikšta:
{{Psichologija-stub}}▼
:<math>T = a + b ID\,</math>, kur <math>ID = \log_2 \left(\frac{D}{W}+1\right)</math>.
==Kitos formuluotės==
===Fitso formuluotė===
Originaliai Paul Fitts suformulavo dėsnį kaip
: <math>T = a + b \log_2 \Bigg(\frac{2D}{W}\Bigg)</math>
Tačiau P. Fitts koeficientą <math>2\,</math> pasirinko savo nuožiūra, siekiant užtikrinti, kad jo vykdomo eksperimento metu <math>ID</math> reikšmė būtų didesnė už nulį.<ref>Fitts, P. M. (1954). The information capacity of the human motor system in controlling the amplitude of movement. Journal of Experimental Psychology, 47, 381-391.</ref>
===Welford formuluotė===
[[1960]] m. A.T. Welford pasiūlė kitą populiarią formuluotę<ref>Welford, A. T. (1960). The measurement of sensory-motor performance: Survey and reappraisal of twelve years' progress. Ergonomics, 3, 189-230.</ref>:
: <math>T = a + b \log_2 \Bigg(0.5+\frac{D}{W}\Bigg)</math>
Daug tyrinėtojų, o kartu ir pats P. Fitsas, pažymi, kad naudojant šią formulę atsiranda aukšta [[koreliacija]] tarp <math>T</math> ir <math>ID</math><ref>Fitts, P. M., & Peterson, J. R. (1964). Information capacity of discrete motor responses. Journal of Experimental Psychology, 67, 103-112.</ref><ref>Bainbridge, L., & Sanders, M. (1972). The generality of Fitts's law. Journal of Experimental Psychology, 96, 130-133. Beggs, W. D. A., Graham, J. C., Monk, T. H., Shaw, M. R. W., & Howarth</ref><ref>Drury, C. G. (1975). Application of Fitts' law to foot-pedal design. Human Factors, 17, 368-373.</ref><ref>Kerr, B. A., & Langolf, G. D. (1977). Speed of aiming movements. Quarterly Journal of Experimental Psychology, 29, 475-481.</ref>.
=Šaltiniai=
{{ref}}
[[Kategorija:Ergonomika]]
[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Motorika]]
[[Kategorija:Žmogaus ir kompiuterio sąveika]]
[[en:Fitts's law]]
| |||