Ateitis (žurnalas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
S Panaikinta kategorija "Katalikų spauda"; Pridėta kategorija "Ateitininkų spauda" (naudojant HotCat)
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
viki
Eilutė 6:
[[1910]] m. [[vasario 19]] d. [[Leuvenas|Leuvene]] ([[Belgija]]) susidariusi Lietuvių katalikų studentų sąjungos Valdyba atspindėjo naujai kilusį lietuvių [[katalikybė|katalikų]] šviesuomenės sąjūdį už ištikimybę [[dievas|Dievui]], [[tauta]]i ir krikščioniškai kultūrai. Naujas sąjūdis siekė sujungti [[gimnazija|gimnazijų]] moksleivius ir [[universitetas|universitetų]] studentus bei aukštuosius mokslus jau baigusius lietuvius katalikus į tamprią organizaciją, kuriai parinktas šūkis: „Visa atnaujinti Kristuje“.
 
Pirmųjų organizavimosi pastangų vaisius buvo ryškus. Jau tų metų rudenį [[Kaunas|Kaune]] pasirodė ranka rašytas [[laikraštis]] „Ateitis“. Pasiryžta išleisti savo spausdintą žurnalą, kuris gvildentų mokslus einančiai lietuvių jaunuomenei rūpimus klausimus, tarp kurių svarbiausi buvo [[religija|religijos]], tautiškumo ir krikščioniškos kultūros reikalai. Šis tikslas buvo pasiektas [[1911]] m. vasario mėnesį, kai pasirodė „Ateitis“. Tai buvo priedas prie prelato [[Aleksandras Dambrauskas|Aleksandro Dambrausko]]-Jakšto redaguotos „Draugijos“ ([[1907]]–[[1914]]). Pirmasis žurnalas išėjo kartu su 50-uoju „Draugijos“ numeriu, [[1913]] m. pradėjo eiti kaip savarankiškas žurnalas. Spausdino [[Šviesa (spaustuvė)|„Šviesos“ spaustuvė]].

Pirmasis „Ateities“ redaktorius [[Pranas Dovydaitis]], naujojo sąjūdžio pagrindinis pradininkas. Straipsniu „Trys pamatiniai klausimai“ pirmajame „Ateities“ numeryje jis pravėrė mąstančiai jaunuomenei duris į „plačiausios apimties idėjų rūmus“. Po Prano Dovydaičio straipsniu padėtas parašas „Ateitininkai“ tuojau prigijo ir įsiteisino lietuvių šviesuomenėje. Nuo „Ateities“ žurnalo pavadinimo kilo ir ateitininkų organizacijos vardas. Mokslas, literatūra, menas, muzika, teatras - sritys, kuriose patys ateitininkai ypač stengėsi reikštis. „Ateitis“ buvo tas šaltinis, iš kurio tryško jaunos kūrybinės pajėgos ir kurio aplinkoje brendo nauji kūrybos talentai.
 
Lietuva pirmuoju analizuojamu laikotarpiu buvo okupuota carinės [[Rusija|Rusijos]], antruoju laikotarpiu – [[TSRS|Sovietų Sąjungos]]. Pačioje žurnalo leidimo pradžioje (1911–1913) Lietuva siekė politinės [[autonomija|autonomijos]]. Plečiantis lietuviškai spaudai, kultūra ėmė įgauti autonominę reikšmę. Vėliau prasidėjo inteligentijos trėmimai dėl kurių didelė dalis lietuvių šviesuomenės pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių – į [[Vokietija|Vokietiją]] ([[DP]] stovyklos), vėliau išsibarstė po visą pasaulį – [[JAV]], [[Kanada|Kanadą]], [[Australija|Australiją]] ir kitur. Tad žurnalas „Ateitis“ iš pradžių buvo pradėtas leisti [[Čikaga|Čikagoje]], po to – [[Bruklinas|Brukline]]. Žurnalo leidėjai visomis išgalėmis stengėsi, kad emigravę lietuviai nenutautėtų, nepamirštų lietuviškų [[paprotys|papročių]] bei tradicijų, kuo dažniau kalbėtų ir skaitytų gimtąją kalba. Ateitininkai ragino lietuvius kovoti už Lietuvos laisvę, žadino tautinę savimonę, skatino krikščionišką tikėjimą, kuris stiprina dvasią, neleisdamas užmiršti dviejų, tuo laikotarpiu pagrindinių, lietuviui keliamų klausimų: „Kuo aš turiu būti?“ ir „Ką aš turiu daryti?“.