Stasys Matulaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1904]]–[[1906]] m. buvo mobilizuotas į caro kariuomenę. 1906 m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] CK jį pakvietė dirbti į Vilnių, kur jis redagavo [[Naujoji Gadynė|„Naująją Gadynę“]] ir kitą socialdemokratų spaudą, skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. [[1907]] m. [[balandžio 7]] d. išrinktas į pirmąją [[Lietuvos mokslo draugija|Lietuvos mokslo draugijos]] valdybą. Nuo [[1911]] m. [[Visuomenė (žurnalas)|„Visuomenės“]] bendradarbis.

 

 

Vilniuje dirbo [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] ligoninėje, slapta rengė medicinos seseris pogrindžio kovoms. Bolševikams užėmus Vilnių, vėl redagavo „Tiesą“. [[1919]] m. balandžio mėn. Vilnių užėmus lenkams, Maskvos pinigais šelpė Vilniuje likusias bolševikų šeimas.

Spaudžiamas savo dukters, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] CK narės Katrės ir [[Karolis Požėla|Karolio Požėlos]], Marijampolėje organizavo pogrindinę moksleivių bolševikų kuopelę, kurios nariai [[1925]] m. [[vasario 12]] d. buvo suimti. Suimtas buvo ir S. Matulaitis, bet, paleistas už 5000 litų užstatą, per [[Latvija|Latviją]] pasitraukė į [[SSRS]]. Nuo [[1927]] m. gyveno [[Minskas|Minske]] ir dirbo [[Baltarusija|Baltarusijos]] Mokslų akademijoje, kur parašė studiją „[[1863]] metai Lietuvoje“, už kurią gavo istorijos daktaro laipsnį. [[1937]] m. ištremtas į [[Kazachstanas|Kazachstaną]], [[1948]] m. amnestuotas.