|
[[Vaizdas:Gambling-ca-1800.jpg|thumb|240px|Ruletės žaidimas apie 1800 m.]]
'''Azartinis žaidimaslošimas''' yra [[žaidimas]], kurio rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) yra atsitiktinis ir beveik nepriklauso nuo žaidimo dalyvių sugebėjimų žaisti. Paprastai lošiama iš pinigų. Nors daugeliui lošimas tik pramoga ar būdas uždirbti, tai gali tapti [[priklausomybė|priklausomybe]].
Azartinio žaidimološimo rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų meno, sugebėjimų žaisti ir žaidimą laimėti. Atsitiktiniu įvykiu suprantame tokį įvykį, kurio priežasčių iš dalies arba visiškai negalime ar nemokame ištirti, nes tikrovėje pastebėtų faktų priežastys susidaro iš sąlygų, tarp kurių veikia labai tolimas ir mums neaiškus sąryšis. Azartiniai žaidimailošimai yra tiriami matematikos šakos -– [[Tikimybių teorija|tikimybių teorijos]] -– kaip speciali problema.
Atsitiktinumo įtaka skirtinguose azartiniuose žaidimuoselošimuose turi skirtingą poveikį. Vadinamuosiuose grynuosiuose azartiniuose žaidimuoselošimuose rezultatas priklauso išskirtinai tik nuo atsitiktinumo ir niekaip nesusijęs su žaidėjološėjo sugebėjimais, pvz., [[žaidimas kauliukais]], [[ruletė]]. Kituose žaidimuoselošimuose žaidėjaslošėjas turi tam tikrą pasirinkimo galimybę, iro žaidėjološėjo įgūdžiai turi įtakos rezultatui, tačiau juose žaidėjoasmens pasirinkimas lemia tik dalį rezultato, o kita dalis priklauso nuo atsitiktinumo.
Vienas iš seniausių azartinių žaidimųlošimų yra žaidimaslošimas [[Lošimo kauliukas#Įprasti kauliukai|kauliukais]]. Naudojami šešiasieniai kauliukai, sužymimi skaičiais nuo 1 iki 6. ŽaidimąLošimą laimi žaidėjas išmetęs didesnį skaičių išmetęs lošėjas. Kauliukais žaisdavološdavo senovės graikai, ypač [[Korintas|korintiečiai]] ([[Sparta|Spartoje]] azartiniai žaidimailošimai buvo uždrausti), [[romėnai]] (jie skyrė neleistinus ''alea'' ir leistinus ''ludi''). Pasak [[Tacitas|Tacito]], kauliukais lošdavo ir [[germanai]], kurie esą žaisdamilošdami ne tik turtonetekdavo nustodavęturto, bet ir patys parsiduodavęparsiduodavo į [[vergovė|vergiją]].
Apie 1423 m., atsiradus tam tikroms graviravimo medyje ir varyje technologijoms, Ispanijoje ir Vokietijoje pradėtos gaminti [[kortos]]. Iš pradžių jos naudotos tik būrimui, tačiau vėliau ir azartiniams žaidimamslošimams. Kartu su azartiniais žaidimaislošimais kortomis atsirado ir sukčiavimas lošiant kortomis. Jau 1494 m. pasirodė traktatas ''Liber vagatorum'', kuriame aprašomi ir aiškinami kortų šulerių apgavysčių būdai. Tuo metu azartiniai žaidimailošimai vykdavo [[smuklė]]se ir specialiose slaptose vietose. 1541 m. Anglijoje buvo paskelbtas pirmasis įstatymas apie lošimo namų savininkų ir nuomininkų persekiojimą.
Ilgainiui azartiniai žaidimailošimai paplito tarp visų visuomenės sluoksnių, ypač tarp diduomenės. Prancūzijoje azartiniai žaidimailošimai ypač paplito Liudviko XIII ir Liudviko XIV laikais. Lenkijoje, o iš ten ir Lietuvoje, azartiniai žaidimailošimai išplito XVI a., ypač nuo antrosios pusės (tai rodo Poznanės kapitulos prieš lošiančius azartinius žaidimuslošimus lošiančius kanauninkus, nusiskundimai šuleriais), bet labiausiai paplito XVIII a., valdant Augustui III ir Poniatovskiui. A. Mickevičiaus minimas pasakojimas apie bajorą Cibulskį, kuris maskoliui pralošęs žmoną.
Iki 1839 m. dideliuose Prancūzijos miestuose, o iki 1870 m. ir daugelio Vokietijos valstybėlių miestų (Baden Badenas, Emsas, Visbadenas, Noiheimas) įsikūrė viešieji lošimo namai.
Lošimas yra draudžiamas [[islamas|islamo]] šalyse, reguliuojamas daugelyje kitų šalių. Dėl apribojimų ir draudimų populiarus lošimo turizmas bei nelegalūs lošimo namai. Pagrindiniai azartinių žaidimųlošimų draudimo ir ribojimo argumentai yra šie:
* azartiniai žaidimailošimai yra žalingi valstybei ir visuomenei, nes skiepija gyventojams norą lengvai praturtėti, gaunant pelną, neuždirbtą darbu;
* azartiniai lošimai daliai žmonių gali sukelti priklausomybę, kai žaisdamilošdami jie praranda savikontrolę;
* tokie žaidimailošimai kelia pagundą rizikuoti kitų sąskaita, dėl to didėja išeikvojimų ir svetimų pinigų pasisavinimo skaičius;
* su azartiniais žaidimaislošimais susijęs sukčiavimas, dėl to valstybėje didėja kitų sąskaita gyvenančių skaičius.
Azartiniai žaidimailošimai drausti ir prieškario Lietuvoje. Už lošimų organizavimą atsakingi asmenys bausti kalėjimu ir piniginėmis baudomis.
== Taip pat skaitykite ==
| 