Milicija (policija): Skirtumas tarp puslapio versijų

51 pridėtas baitas ,  prieš 10 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (Kalbų santrumpų šablonai)
S
 
== TSRS milicijos kilmė ==
Artima prasme žodis ''milicija'' buvo vartotas dar [[Rusijos imperija|carinės Rusijos]] laikais, kai stambių [[streikas|streikų]] ar masinių veiksmų prieš valdžią metu streikininkai ar besipriešinantys iš darbininkų savanorių sudarydavo specialias draugoves, kurios palaikydavo tvarką streikų metu.
 
Po [[Vasario Revoliucija|Vasario revoliucijos]] 1917 m. kovo mėnesį buvo išformuoti policijos departamentas ir [[atskirasis žandarų korpusas]], prižiūrėję teisėsaugą Rusijoje. Vietoj jų tvarką turėjo prižiūrėti 1917 m. balandžio mėnesį naujai sukurta policija, kuri buvo pavadinta ''milicija'', kad parodyti jos naujumą ir artumą darbo žmonėms. Tuo metu milicija buvo dvejopa:
* ir vietinių tarybų organizuojama ''darbininkų milicija'' ({{Ru|рабочая милиция}}), kuri prižiūrėdavo tvarką vietinių masinių renginių metu ir saugojo įmones.
 
Po [[Spalio Revoliucija|Spalio revoliucijos]] visos ankstesnės valstybinės institucijos buvo panaikintos, tame tarp ir buvusi liaudies milicija. Tuometinė bolševikinė Rusijos valdžia manė, kad armijos ir policijos nereikia, o tvarką prižiūrės ginkluota liaudis. 1917 m. lapkričio 10 d. (spalio 28 d. pagal senąjį [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]) buvo išleistas [[dekretas]], kuriuo buvo oficaliaioficialiai įsteigiama ''Darbininkų milicija'', kuriai vadovavo Darbininkų ir kareivių deputatų tarybos. Lapkričio 10 d. TSRS buvo paskelbta ''Milicijos diena'' ir iki šiol švenčiama Rusijoje. Tuometinės milicijos darbuotojai didele dalimi buvo mobilizuoti iš patikimų darbininkų.
 
Milicija buvo įsteigta, bet ji kaip institucija neturėjo etatų ir buvo tiesiog savanorių darinys. Apie metus milicijos kaip valstybinės organizacijos nebuvo. Vienose vietovėse buvę senosios darbininkų milicijos daliniai buvo išformuoti, kitose - reorganizuoti. Vietinės Tarybos savo teritorijoje neretai įsisteigdavo savo milicijos būrius. Netrukus buvo suprasta, kad milicija kaip savarankiškų savanoriškų būrių darinys negali normaliai veikti. 1918 m. kovą [[NKVD]] komisaras pareikalavo suformuoti miliciją kaip valstybinę organizaciją, turinčią nuolatinius etatinius darbuotojus, turinčius apibrėžtas pareigas, ir kad ta organizacija nebūtų [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] dalis. Pagal parengtus dokumentus imta organizuoti „darbininkų ir valstiečių miliciją“ ({{Ru|рабоче-крестьянская милиция}}).
 
Nuo tų laikų [[TSRS]], vėliau Rusijos milicija patyrė daug reorganizacijų, nors pagrindinės funkcijos išliko.
34 231

pakeitimas