Edvard Kocbek: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
Baigęs gimnaziją Maribore Kocbek studijavo [[teologija|teologiją]], nors po dviejų metų studijas metė ir toliau studijavo [[romanistikaromanų kalbos|romanistiką]] Ljubljanoje. Čia buvo vienas vadovaujančiųjų katalikų jaunimo judėjimo ''Križarji'' atstovų, nuo [[1928]] metų kurį laiką žurnalo ''Križ'' redaktoriumi. Po studijų [[Berlynas|Berlyne]] ir [[Paryžius|Paryžiuje]] dirbo prancūzų kalbos profesoriumi [[Bjelovar]]e, [[Varazdin]]e ir galiausiai grįžo į Ljubljaną, kur aktyviai prisijungė prie kultūrinio ir politinio slovėnų gyvenimo. Tapo vienu iš ideologinių katalikų kairiųjų vadų ir jų žurnalo ''Darbai'' ([[1938]]-[[1943]]) redaktoriumi. [[1941]] metais kaip krikščionių-socialistų atstovas dalyvavo įkuriant Pasipriešinimo frontą, veliau tapo jo aukščiausių organų narys.
 
Antrojo pasaulinio karo metu Edvard Kocbek buvo ir organizacijos ''AVNOJ'' bei ''Slovėnų tautos delegacijos Kocevlje'' narys. Po karo buvo jungtinio seimo ministras ir Slovėnijos Liaudies Respublikos ''Liaudies Sąjungos'' ministras pirmininkas. Po knygos ''Strah in pogum'' išleidimo kilo politiniai debatai, palietę kai kuriuos ''Liaudies Pasipriešinimo Kovų'' uždraustus klausimus: požiūris į mirtį ir politinių priešų pašalinimą, išdavystės ir įdavimo tarp partizanų klausimas, ''LPK'' narių-katalikų problematika. Dėl šios knygos Edvardas Kocbekas buvo prieš laiką išleistas į pensiją ir iki gyvenimo galo nuolat stebimas.
 
Stipriai visuomenės nuomonę pakeitė ir didelį šoką sukėlė rašytojų [[Boris Pahor]] ir [[Alojz Rebula]] [[1975]] metais [[TrstTriestas|Trieste]]e išleista knyga ''Edvard Kocbek - Pričevalec našega časa'', kur Kocbekas savo interviu kalba apie pokario problemas.
 
== Pasaulėžiūra ir idėjos ==