Fitoplanktonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[File:Diatoms through the microscope.jpg|thumb|250px|Diatomėjos yra viena iš dažniausiai sutinkamų fitoplanktono rūšių]]
'''Fitoplanktonas''' (iš {{grc|φυτόν}} - „augalas“ ir ''πλαγκτός'' - „klajūnas“) - [[autotrofai|autotrofiniai]] organizmai [[planktonas|planktono]] bendrijoje. Dauguma fitoplanktono yra pernelyg maži, kad būtų pastebimi plika akimi. Tačiau, kai yra pakankamai didelis organizmų skaičius, jie gali būti matomi kaip [[žalia|žalios]] spalvos vanduo dėl [[chlorofilas|chlorofilo]], esančio [[ląstelė]]se (nors tikroji spalva gali skirtis priklausomai nuo fitoplanktono rūšies, dėl įvairaus [[chlorofilas|chlorofilo]] lygio arba [[pigmentas|pigmentų]], tokių kaip fikobiliproteinai, ksantofilai ir t.t.).
{{tvarkyti}}
==
[[Image:Spring Bloom Colors the Pacific Near Hokkaido.jpg|thumb|Kai dvi srovės (šiuo atveju Oyashio ir Kuroshio srovės) susiduria, jos sukuria sūkurius. Fitoplanktonas susikoncentruoja prie šių sūkurių ribų, sekdamas vandens judesius.]]
Fitoplanktonas gauna [[Energija|energiją]] [[Fotosintezė|fotosintezės]] proceso metu, ir todėl turi gyventi gerai apšviestame vandenynų, jūrų, ežerų ar kitų vandens telkinių paviršiniame sluoksnyje (vadinamoje eofotinėje zonoje). Fitoplanktonas sudaro pusę visos fotosintezės veiklos Žemėje<sup>[2]</sup>. Taigi fitoplanktonas yra atsakingas už deguonies kiekį, esantį Žemės atmosferoje. Kitą pusę sudaro visi likę augalai. Jų energija fiksuojama anglies junginiais (pirminė produkcija) yra daugumos vandenyno ir gėlo vandens mitybos tinklų ( išimtis - hemosintezė) pagrindas. Nuo XX amžiaus, fitoplanktono kasmet sumažėja iki maždaug 1%, galbūt tai susiję su klimato atšilimo įtaka vandenyno temperatūrai - 2010 m. 40% mažesnė lyginant su 1950<sup>[4][5]</sup>. Fitoplanktonas svarbi maisto grandinės dalis,jos kiekio pokyčiai įtakoja kriliaus (krevečių rūšis)gausumą, kuriuo minta baltieji banginiai.
eilutė 15 ⟶ 16:
==Fitoplanktono grupės==
'''Fitoplanktono rūšinė sudėtis:'''
Kalbant apie klasifikaciją, svarbiausias fitoplanktono grupes sudaro titnagdumbliai, melsvadumbliai ir dinoflagelatai, nors galima būtų įskaityti ir daugelį kitų grupių dumblių. Viena grupė, ,,kokolitoforidai'', yra atsakinga (iš dalies) už didelį dimetilsulfido (DMS) išmetimą į atmosferą. DMS yra konvertuojamas į sulfatus, sulfatų molekulės veikia kaip debesų kondensacijos branduoliai, taip padidinantys bendrajį debesuotumą. Oligotrofiniuose vandenyno regionuose, tokiuose kaip Sargaso jūra arba Pietų Ramiojo vandenyno dalis, dominuoja mažos fitoplanktono ląstelės, vadinamos pikoplanktonu, daugiausia sudarytas iš melsvadumblių (''Prochlorococcus, Synechococcus'') ir pikoeukarijotų pvz.: ''Micromonas''.▼
<br />
• Pasauliniame [[Vandednynas|vandenyne] žinoma > 5 000 fitoplanktono rūšių;<br />
• [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] ~ 2000 rūšių;<br />
• [[Kuršių marios|Kuršių mariose]] ~ 800 rūšių.
'''Fitoplanktono svarbiausios grupės: '''<br />
• [[Melsvabakterės|melsvabakterės]] (''Cyanophyta''), <br />
• [[Žaliadumbliai|žaliadumbliai]] (''Chlorophyta''),<br />
• [[titnagdumbliai|titnagdumbliai]] (''Diatomophyta''),<br />
• [[Kriptofitiniai dumbliai|kriptofitiniai]] (''Cryptophyta''), <br />
• [[Šarvadumbliai|šarvadumbliai]] (''Dinophyta''), <br />
• [[Auksadumbliai|auksadumbliai]] (C''hrysophyta''), <br />
• [[Eugleniniai|eugleniniai]] (''Euglenophyta''),<br />
• [[Gelsvadumbliai|gelsvadumbliai]] (''Xanthophyta''), <br />
• grupė smulkių [[Žiuželiniai dumbliai\žiuželinių dumblių]] (''Flagellata'').
==Akvakultūra==▼
▲Kalbant apie klasifikaciją, svarbiausias fitoplanktono grupes sudaro titnagdumbliai, melsvadumbliai ir dinoflagelatai, nors galima būtų įskaityti ir daugelį kitų grupių dumblių. Viena grupė, ,,kokolitoforidai'', yra atsakinga (iš dalies) už didelį [[Dimetilsulfidas|dimetilsulfido]] (DMS) išmetimą į atmosferą. DMS yra konvertuojamas į sulfatus, sulfatų molekulės veikia kaip debesų kondensacijos branduoliai, taip padidinantys bendrajį debesuotumą. Oligotrofiniuose vandenyno regionuose, tokiuose kaip Sargaso jūra arba Pietų Ramiojo vandenyno dalis, dominuoja mažos fitoplanktono ląstelės, vadinamos pikoplanktonu, daugiausia sudarytas iš melsvadumblių (''Prochlorococcus, Synechococcus'') ir pikoeukarijotų pvz.: ''Micromonas''.
▲==Akvakultūra==
Fitoplanktonas yra pagrindinis maisto elementas akvakultūroje ir jūrų ūkyje. Abu naudoja fitoplanktoną gyvūnų maistui.Jūrų ūkis fitoplanktoną naudoja natūraliai ir vartojamas su įprasta jūros vandenims būdinga maisto grandinės cirkuliacija. Akvakultūroje fitoplanktonas turi būti gautas ir pristatytas tiesiogiai. Planktonas gali būti arba surinktas iš vandens ar auginamas kultūrose, nors pastarasis metodas naudojamas retai. Fitoplanktonas yra naudojamas kaip maisto atsargos žiuželiniams<sup>[10]</sup> , kurie savo ruožtu naudojami pašarams kitiems organizmams. Fitoplanktonas taip pat naudojamas pašarams daugeliui veislių akvakultūros moliuskams, įskaitant perlines austres ir tridaknas.
| |||