Vikipedija

Auksūdžio piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
S
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
red., istorija
Eilutė 8:
|PL=56|PM=03|PS=41.5|IL=21|IM=18|IS=15.1
|sav = Kretingos rajonas
|sen = [[Darbėnų seniūnija]]
|aukštis =
|plotas = 45 x 3545×35
|priešpilis =
|naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmetis]]
|žvalgytas = [[1905]], [[1948]], [[19841982]], [[1992]], [[1995]]
|tirtas = [[1984]]
|altitudė =
|registro Nr. = 28709 /(A1815/)
}}
 
Eilutė 24:
 
== Piliakalnis ==
Įrengtas Pilalės miške esančioje lygioje vietoje, apaugusioje eglynu. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 45 x 3545×35 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 0,4 m aukščio, 5 m pločio iš akmenų krautu pylimu, kuris šiaurė­s-šiaurės – šiaurės vakarų pusėse yra dvigubas. Šiaurinėje pylimo dalyje matytiyra 2,7 m pločio buvusio įvažiavimo vieta. [[1995]] m. aikštelėje rasta geležinė [[2 tūkstantmetis|II tūkstantmečio]] vidurio [[pasaga]].
 
[[1995]] m. aikštelėje rasta [[geležis|geležinė]] [[2 tūkstantmetis|II tūkstantmečio]] vidurio [[pasaga]].
[[2004]] m. įrašytas į [[kultūros vertybių registras|nekilnojamųjų kultūros vertybių]] registro archeologinių vietų sąrašą (A1815), [[2005]] m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28709 Kultūros vertybių registras: Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas]</ref> Saugomos teritorijos plotas - 0,52 [[hektaras|ha]].
 
18 m į rytus nuo pylimo yra 1,3×1,0 m dydžio ir 40–70 cm aukščio [[akmuo]] lygia viršutine plokštuma. Į vakarus ir šiaurės vakarus plyti [[Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta]], 110 m į pietryčius yra [[Auksūdžio alkvietė]], 1,5 km į pietus – pietryčius – [[Auksūdžio III kapinynas|Auksūdžio kapinynas–ankstyvos kapinės]]. Kiti du kapinynai – [[Auksūdžio kapinynas|Leišio kalnelis]] ir [[Auksūdžio II kapinynas|Pilalė]] bei [[Auksūdžio II piliakalnis|piliakalnis]] yra Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje, prie [[Kulšė]]s upelio.
== Tyrimai ==▼
[[1905]] m. žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]], [[1948]] m. – [[LII|Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas]] (vadovas [[Pranas Kulikauskas]]), [[1984]] m. – [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba]] (vadovas [[Romas Olišauskas]]), [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras]] (vadovas [[Vilnius Morkūnas]]), [[1995]] m. – [[Vykintas Vaitkevičius]] (Kultūros paveldo inspekcija). ▼
 
==Istorija==
[[1984]] m. [[Ignas Jablonskis]] padarė pylimo pjūvius pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur ištyrė 41 m² dydžio plotą. Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, kuriuos prilaikė 3 eilės įkastų 15­-20 cm skersmens stulpų. I. Jablonskis padarė išvadą, kad ši archeologinė vieta galėjusi būti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenvietė. ▼
Senovės įtvirtinimas vadinamas „Pilale“, „Kūlių pilale“, „Kūlių pile“, „Švedų pilale“, rečiau – „Velnio malūnu“, stūkso Dainiškių pelkių vakariniame pakraštyje.
 
Padavimai:
* Pylimą supylė [[švedai]], kurie čia buvo įkūrę vyriausiąjį savo kariuomenės štabą Lietuvoje;
* Karo su [[Švedija]] metu čia buvusi įrengta slėptuvė, kuria žmonės pasiekdavo [[kūlgrinda]] ir slėpėsi nuo švedų kareivių;
* Šioje vietoje buvęs dvaras, kuris kartu su ponais nugrimzdo skradžiai žemę ir tik retkarčiais iškildavo;
* Kūlių pilalėje gyveno ponaitis-velniukas, kuris ateidavo su piemenimis mušti ripkos ir tik sudrožus jam [[šermukšnis|šermukšnio]] lazda, pradingo pilalėje ir daugiau nebesirodė;
* Šioje vietoje buvo dvaro malūnas, vadinamas Velnio malūnu;
* Per kalendorines šventes Kūlių pilalėje [[laumė]]s naktimis skalbdavo drabužius;
* Prie Kūlių pilalės žmones klaidindavo, pasirodydavo žvakelės.
 
[[1935]] m. senovės įtvirtinimas įrašytas į Valstybės archeologijos komisijos apskaitą,<ref>[http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Auksodžio_km.&valsc=Darbėnų_vals.&byla=18&id=257 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga // Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 18, l. 210-221]</ref> [[1972]] m. kartu su akmenų krūsnimis–pilkapiais paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR486),<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, [[1973]], p. 134, Nr. 486</ref> [[2004]] m. įrašytas į [[kultūros vertybių registras|nekilnojamųjų kultūros vertybių registro]] archeologinių vietų sąrašą (A1815),<ref>Valstybės žinios - [[2004]], Nr. 48, p. 8</ref> [[2005]] m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28709 Kultūros vertybių registras: Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas]</ref>
 
Saugomos teritorijos plotas – 0,52 [[hektaras|ha]].
 
▲== Tyrimai ==
▲[[1905]] m. žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]], [[1948]] m. – [[LII|Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas]] (vadovas [[Pranas Kulikauskas]]), [[19841982]] m. – [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba]] (vadovas [[Romas Olišauskas]]), [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras]] (vadovas [[Vilnius Morkūnas]]), [[1995]] m. – [[Vykintas Vaitkevičius]] (Kultūros paveldo inspekcija).
 
▲[[1984]] m. [[Ignas Jablonskis]] padarė pylimo pjūvius pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur ištyrė 41 m² dydžio plotą. Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, kuriuos prilaikė 3 eilės įkastų 15­-2015–20 cm skersmens stulpų. I. Jablonskis padarė išvadą, kad ši archeologinė vieta galėjusi būti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenvietė.
Senovės gynybinis įtvirtinimas datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]].<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1975. - T. 2. - P. 32, Nr. 39</ref>▼
 
▲Senovės gynybinis įtvirtinimas datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]].<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, [[1975.]], - Tt. 2. -, Pp. 32, Nr. 39</ref>
1,5 km į pietus – pietryčius nuo senovės gynybinio įtvirtinimo yra [[Auksūdžio III kapinynas]]. Kiti du kapinynai – [[Auksūdžio kapinynas|Leišio kalnelis]] ir [[Auksūdžio II kapinynas|Pilalė]] yra Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje, prie [[Kulšė]]s upelio.
 
{{ltunavigacija|3
eilutė 44 ⟶ 60:
|PR= [[Martynaičių piliakalnis]] 16 km <br /> [[Kartenos piliakalnis]] 20,5 km
|P= [[Kurmaičių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Andulių piliakalnis]] 19 km
|PV= [[Auksūdžio II piliakalnis]] 1,5 km <br/> [[Nagarbos piliakalnis]] 13 km <br /> [[Rūdaičių piliakalnis]] 15 km
|V= [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventoji]] 14 km
|ŠV= [[Gruobinios piliakalnis]] 48 km <br /> [[Įpilties piliakalnis]] 6 km
eilutė 51 ⟶ 67:
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губерниигубернiи. - Вильна, [[1899]], c. 84
* [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. - Vilnius, [[1995]], p. 39–40
* Lietuvos piliakalniai.: Atlasasatlasas. - Vilnius, [[2005]], t. -1, Tp. 1438–439
* [[Vykintas Vaitkevičius]]. Unikalūs paminklai Auksūdyje? - Žemaičių žemė - [[1995]], Nr. 2
* [[Vykintas Vaitkevičius]]. Senosios Lietuvos šventvietės. - Vilnius, [[1998]], p. 58–59
 
== Nuorodos ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Auksūdžio_piliakalnis"