Mongolų invazija į Chorezmą: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Mongolų invazija į Chorezmiją' pervadintas į 'Mongolų invazija į Chorezmą': įprastas pavadinimas
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 20:
|notes=
}}
'''Mongolų invazija į Chorezmiją[[Chorezmas|Chorezmą]]''' - [[1219]] - [[1221]] m. vykęs [[Mongolų imperija|mongolų]] karas prieš [[Chorezmidų imperija|Chorezmidų imperiją]]<ref>[http://www.ucalgary.ca/applied_history/tutor/islam/mongols/ilkhanate.html The Islamic World to 1600: The Mongol Invasions (The Il-Khanate)]</ref>, pirmasis jų karas prieš [[Islamas|islamo]] šalis.
 
== Konflikto pradžia ir priežastys ==
Eilutė 26:
Mongolijos imperijos sienos su Chorezmidų imperija pradėjo ribotis mongolams užkariavus [[Kara Chitano chanatas|Kara Chitano chanatą]]. Chorezmidų imperiją valdęs [[Ala ad-Dinas Muhamadas II]] buvo neseniai užvaldęs dalį savo valstybės ir konfliktavo su Bagdado [[kalifas|kalifu]]. Šachas atsisakė pripažinti kalifą viršesniu ir reikalavo jį pripažinti jo valstybės sultonu.
 
Mongolai tuo metu neturėjo ketinimų pulti ChorezmijąChorezmą. Priešingai, [[Čingischanas]] nusiuntė iš įvairių tautų sudarytą penkių šimtų žmonių diplomatų ir prekeivių delegaciją, sveikindamas Šachą kaip sau lygų valdovą ir tikėdamasis užmegzti diplomatinius ir prekybinius santykius, o galbūt net sudaryti sąjungą.<ref name=Hildinger>Hildinger, Eric. ''Warriors of the Steppe: A Military History of Central Asia, 500 B.C. to A.D. 1700'', Sarpedon Publishers, 1997.</ref> Apkaltinę šnipinėjimu, chorezmiai suėmė visą delegaciją. Tuomet Čingischanas nusiuntė trijų ambasadorių grupę (vieną musulmoną ir du mongolus) įtikinti Šachą taikiais ketinimais ir derėtis dėl prekeivių delegacijos paleidimo. Šachas abu mongolus liepė nuskusti plikai, musulmonui nukirto galvą ir pasiuntė juos atgal. Anksčiau suimtam penkių šimtų žmonių karavanui buvo įvykdyta mirties bausmė. Mongolai pradėjo ruoštis karui.
 
== Kariniai pasiruošimai ==
Eilutė 38:
== Koviniai veiksmai ==
[[Vaizdas:Urgench.jpg|thumb|250px|right|Muhammado pilies Urgenče griuvėsiai]]
Tik persikėlusi per [[Tianšanio kalnai|Tianšanio kalnus]], nors ir pavargusi, [[Mongolų imperijos kariuomenė|mongolų armija]] išsyk pradėjo puolimą. Maždaug 30 000 žmonių būrys, vadovaujamas [[Džuči]], puldinėjo Chorezmidų armiją pietų ChorezmijojeChorezme. Tuo buvo siekiama neleisti daug gausesnei priešo kariuomenei susivienyti ir išnaudoti kiekybinį pranašumą. Tuo tarpu pagrindinės mongolų pajėgos, vadovaujamos [[Čingischanas|Čingischano]], [[1219]] m. rudenį pasiekė [[Otraras|Otraro]] miestą ir jį apsiautė. Miestas krito po penkių mėnesių, dar po mėnesio ir pagrindinė miesto tvirtovė. Miesto valdytojas, Šacho dėdė [[Inalčiukas]] buvo paimtas į nelaisvę ir nubaustas mirtimi, pasak kai kurių šaltinių - pilant gerklėn išlydytą auksą. Didelė dalis miesto gyventojų išžudyti, likę paimti [[Vergija|vergijon]].
 
Karvedžio [[Jebe]]s vadovaujama nedidelė mongolų armijos dalis patraukė į imperijos pietus, siekdama atkirsti Šachui visus atsitraukimo kelius. Jų pirminė ir svarbiausia užduotis buvo pagauti patį imperijos valdovą. Čingischanas su maždaug 50 000 karių armija padedamas vietinių klajoklių kirto [[Kyzylkumas|Kyzylkumo]] dykumą (tais laikais laikytą nepereinama) ir netikėtai užpuolė [[Buchara|Bucharos]] miestą. Bucharos gyventojai suprato, kad bus puolami tik tuomet, kai mongolų armija jau buvo prie miesto vartų. Daug istorikų tai laiko vienu iš sėkmingiausių netikėtų puolimų visoje istorijoje.