'''Didžioji Orda''' ('''Sarajaus chanatas''', '''Volgos Orda''') – buvoviduramžių šaltiniuose ir dabartinėje istoriografijoje naudojamas terminas, kuriuo apibūdinamas totorių chanatas, kuris atsiradoatsiradęs nuo [[Aukso orda|Aukso ordos]] XV a. atsiskyrus [[Kazanės chanatas|Kazanės]] (1438 m.), [[Krymo chanatas|Krymo]] (1441 m.), [[Nogajų Orda|Nogajų]] (1440 m.) ir kitiems chanams. Didžiosios Ordos amžininkai jos neskyrė nuo aukso Ordos, o jos chanai laikė save aukščiausiaisiais valdovais visose totorių valstybėse, kurios susikūrė Džučio uluso teritorijoje. Į Didžiąją Ordą įėjo teritorijos aplinktarp [[Donas|DonąDono]],žemutiniająir [[Volga|VolgąVolgos]], žemutinis Pavolgis bei šiaurės [[Kaukazas|Kaukazo]] stepės. Sostine buvo Sarajus. Didžioji Orda save laikė Aukso Ordos paveldėtoja bei turėjo didelės reikšmės Rytų Europos istorijai. Didžioji Orda gausiausiai buvo apgyvendinta tiurkiškomis [[Nogajai|nogajųSarajus]] gentimis. KarePirmuoju Didžiosios Ordos chanai naudodavo tradicines mongolų-totorių karines strategijas. Orda subyrėjo [[1502chanas|chanu]] m.galima laikyti [[KrymoSeid-Achmedas chanatasI|KrymoSeid Achemedą chanatuiI]] užpuolus Aukso Ordą ir prisijungus dalį teritorijos. Rytinės Didžiosios Ordos teritorijos atiteko, [[Nogajų OrdaTochtamyšas|Nogajų OrdaiTochtamyšo]] vaikaitį.
Didžiosios Ordos gyventojų pagrindą sudarė klajokliai tiurkai - [[nogajai]]. Jie vertėsi klajokline gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Valstybinė santvarka buvo pusiau karinė - karinės ir administracinės pareigos kaip taisyklė nebuvo atskiriamos. Didžioji Orda galėjo surinkti gausią raitąją ir pėsčiąją kariuomenę (iki 100 tūkst.), karinė organizacija ir taktika buvo tokie pat kaip ir pas mongolus-totorius.
Orda subyrėjo [[1502]] m. [[Krymo chanatas|Krymo chanatui]] užpuolus Aukso Ordą ir prisijungus dalį teritorijos. Rytinės Didžiosios Ordos teritorijos atiteko [[Nogajų Orda|Nogajų Ordai]].
