18:11, 28 gruodžio 2010 versija taisyti 78.60.141.84 (aptarimas) →‎Pilėnų simbolis ← Prieš tai darytas keitimas		23:21, 28 gruodžio 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai rv Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Lithuania Punia Margiris Pilikalnis.jpg\|thumb~~\|300px~~\|Paminklas Pilėnų gynėjams [[Punia\|Punios]] piliakalnio papėdėje]]▼ {{otheruses}} ▲[[Vaizdas:Lithuania Punia Margiris Pilikalnis.jpg\|thumb\|300px\|Paminklas Pilėnų gynėjams [[Punia\|Punios]] piliakalnio papėdėje]] '''Pilėnai''' – legendinė [[lietuviai\|lietuvių]] pilis. Jai vadovavęs [[kunigaikštis]] [[Margiris]]. == Pilėnų gynimas == Kronikininkas [[Vygandas Marburgietis]] rašo apie [[1336]] ~~metais~~m. [[vasario 25]] d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, stovėjusią [[Trapėnų žemė]]je, kurio metu lietuviai ypač narsiai gynėsi, bet nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį:▼ * „[[Pagonys]], <…>, nesitikėdami, kad galės išlaikyti pilį, sumetė į ugnį be galo didelius turtus ir patys išsižudė: sako, kad ten viena pagonė senutė kirviu šimtą jų užkapojo, o vėliau ir pati galvą susiskaldė“.▼ ▲Kronikininkas [[Vygandas Marburgietis]] rašo apie [[1336]] metais [[vasario 25]] d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, stovėjusią [[Trapėnų žemė]]je, kurio metu lietuviai ypač narsiai gynėsi, bet nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį: K. Šiucas (''Schutz''), remdamasis V. Marburgiečio originalu, istoriją aprašė nuodugniau. Pasak jo, ~~moteris~~moterys ir vaikai buvo pasmaugti ir įmesti į ugnį, vyrai išžudė vienas kitą, ten minima sena stabmeldė (''eine alte keidinne''), kirviu nukirtusi apie šimtą žmonių ir paskui tuo pačiu kirviu susiskaldžiusi galvą, o [[Margiris\|Margirio]] ir jo žmonos žūtis aprašoma taip:▼ ▲* „[[Pagonys]], <…>, nesitikėdami, kad galės išlaikyti pilį, sumetė į ugnį be galo didelius turtus ir patys išsižudė: sako, kad ten viena pagonė senutė kirviu šimtą jų užkapojo, o vėliau ir pati galvą susiskaldė“. ▲K. Šiucas (''Schutz'') remdamasis V. Marburgiečio originalu, istoriją aprašė nuodugniau. Pasak jo, moteris ir vaikai buvo pasmaugti ir įmesti į ugnį, vyrai išžudė vienas kitą, ten minima sena stabmeldė (''eine alte keidinne''), kirviu nukirtusi apie šimtą žmonių ir paskui tuo pačiu kirviu susiskaldžiusi galvą, o [[Margiris\|Margirio]] ir jo žmonos žūtis aprašoma taip: * „Kada jis jau nebegalėjo laikytis, šoko paskubom į tamsų rūsį ar olą, kur buvo paslėpęs savo žmoną, ją vienu kalavijo smūgiu perkirto, paskui pats sau tą patį kalaviją įsmeigė į pilvą, kad pasileido žarnos, ir krito šalia žmonos“. eilutė 17 ⟶ 14: Žuvusieji buvo sumesti į ugnį. [[A. Vijūkas-Kojelavičius]] (Lietuvos istorija. Kaunas, 1989) Pilėnų tragediją aprašo taip: * „Pilyje buvo keturi tūkstančiai karių, subėgusių ten vos išgirdus apie priešą su savo šeimynomis iš aplinkinių kaimų. Gynėjai ilgai kamavo priešą, kaudamiesi ne tik prie gynybinio pylimo, bet ir sėkmingai išsiverždami pro atvirus vartus ir užpuldami supančiuosius. Kai daugybė pilėnų žuvo, o dar daugiau buvo sužeista, kai sumažėjus gynėjui skaičiui, ėmė blėsti viltis apginti pilį, ypač dėl to, kad visaip – vienur pakasais, kitur taranais – susilpnintos sienos menkai jau besaugojo, griebtasi visiškai beviltiško sumanymo; nenorėdami pasiduoti priešui, jie nukreipė ginklus prieš save ir savo artimuosius. Sukrovę didžiulį laužą, į ugnį sumetė viską, ką priešas galėjo išgrobstyti. Jie išžudė ir sumetė į liepsnas žmonas, vaikus, visus, kurie nepajėgė ar dėl lyties, ar dėl amžiaus pakelti ginklo. Surengę saviškiams šitokį galą, patys prašėsi nukaujami viršininko, o šis paskutinis persismeigė kalaviju…“ == Pilėnų simbolis == Pilėnų istorija įkvėpė nemažai menininkų romantikų ir tapo savotišku pasyvaus pasipriešinimo [[simbolis\|simboliu]]. Kompozitorius [[Vytautas Klova]] sukūrė operą „Pilėnai“~~. Dialininkas Vincentas Dmachauskas 1837 nutapė paveikslą "Kryžiuočiai ruošiasi pulti Punios pilį"~~.▼ ▲Pilėnų istorija įkvėpė nemažai menininkų romantikų ir tapo savotišku pasyvaus pasipriešinimo [[simbolis\|simboliu]]. Kompozitorius [[Vytautas Klova]] sukūrė operą „Pilėnai“. Dialininkas Vincentas Dmachauskas 1837 nutapė paveikslą "Kryžiuočiai ruošiasi pulti Punios pilį". == Pilėnų vieta == Pilėnų vieta iki šiol tiksliai nenustatyta. Ilgą laiką buvo manoma, kad Pilėnų būta ant [[Punia\|Punios]] piliakalnio, tačiau kai kurie istorikai mano, kad ji buvo [[Žemaitija\|Žemaitijoje]]. Istorikas [[Alvydas Nikžentaitis]] mano, kad Pilėnų būta ant [[Molavėnai\|Molavėnų]] (Graužių) piliakalnio [[Raseinių rajonas\|Raseinių rajone]], tarp [[Viduklė]]s ir [[Nemakščiai\|Nemakščių]]. Istorikas [[Tomas Baranauskas]] spėja Pilėnus buvus [[Kaltinėnai\|Kaltinėnuose]]. Archeologas [[Gintautas Zabiela]] spėja buvus ant [[Ižiniškiai\|Ižiniškių]] piliakalnio. Siūloma ir daugiau įvairių variantų, tokių kaip: [[Batakių piliakalnis]], [[Bilionių piliakalnis]] ir kt. == Analogijos == Panašių į Pilėnų istorijų yra žinoma kitose šalyse. [[Indija\|Indijoje]] karališkųjų karių [[kasta\|kastos]] -– [[radžputai\|radžputų]] -– moterys su vaikais praktikavo karinės savižudybės ritualą, vadinamą [[džauharas\|džauharu]]. Jų vyrams kovojant su priešu ir nesant vilties laimėti, moterys susidegindavo, tuo paskatindamos vyrus kovoti iki mirties (''saka''). Labiausiai šiuo ritualu išgarsėjo [[Čitora\|Čitoros]] tvirtovė, kurioje džauharas buvo įvykdytas tris kartus ([[1303]], [[1535]] ir [[1567]] m.). <ref>Trinkūnas J. [http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=823&kas=straipsnis&st_id=4791 Pilėnai Indijoje, ''Šiaurės Atėnai'', 2006-12-02 nr. 823]</ref>. [[Palestinos regionas\|Palestinoje]] [[žydai\|žydų]] sukilimo prieš [[romėnai\|romėnus]] pabaigoje liko paskutinis pasipriešinimo židinys -– [[Masada\|Masados]] tvirtovė. Ją [[73 m.]] ėmė šturmuoti [[romėnai]]. Pamatę, kad nebeatsilaikys, pilies gynėjai nutarė įvykdyti masinę savižudybę, bet nepasiduoti. Nusižudė 1000 gynėjų su moterimis ir vaikais. == Nuorodos == {{ref}} ~~<references />~~ * [http://www.samogit.lt/KULTURA/Bilioniu_piliakalnis.htm Bilionių piliakalnis – legendiniai Pilėnai?] * [http://www.tverai.lt/Pilenai.htm Žemaičiai, ir Pilėnai yra mūsų]

Pilėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų