|
| pastabos =
}}
'''Martinas Haidegeris''' ({{vok|Martin Heidegger}},; g. [[1889]] m. [[rugsėjo 26]] d. Meskirche, Badene-Viurtenberge – [[1976]] m. [[gegužės 26]] d. [[Freiburgas|Freiburge]], [[Vokietija]]) – vokiečių [[filosofas]]-[[Egzistencializmas|egzistencialistas]], [[Hermeneutika|hermeneutikos]] teoretikas, vienas reikšmingiausių [[XX amžius|XX a.]] mąstytojų, [[Marburg]]o universiteto profesorius.
== Biografija ==
===Jaunystė===
MartynasLankė Heideggeris gimė 1889 m. rugsėjo mėn. 26 d.gimnaziją [[VokietijaKonstanca|VokietijojeKonstancoje]], Meskirche, Badeno-Viurtenbergo žemėje. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. M. Heideggerio šeima dėl nepritekliaus negalėjo leisti jam studijuoti universitete, todėl jis pradėjo lankyti Jezuitų seminariją, iš kurios buvo pašalintas dėl paskaitų nelankymo susisirgus rimta širdies liga.
M. Heideggeris vedė Elfriede Petri 1917 m. kovo 21 d. Jų pirmas sūnus Jörgas gimė 1919 m.
===Studijos===
M. Heidegeris susidomėjo filosofija būdamas septyniolikos, kai bažnyčios pastorius davė jam Franco Brentano knygą „Būties prasmių įvairovė pagal Aristotelį“, kuri, nors ir buvo pakankamai sudėtinga, padarė didžiulį įspūdį jaunajam mąstytojui ir prisidėjo prie jo visą gyvenimą trukusių egzistencijos prasmės tyrinėjimų. Filosofui taip pat padarė didžiulę įtaką [[Dostojevskis]], [[Nyčė]], Kierkegaardas.
Freiburgo universitete M. Heideggeris iš pradžių studijavo teologiją, bet po keturių semestrų, susidomėjęs Husserlio idėjomis, pradėjo studijuoti filosofiją (pažymėtina, kad suartėjimas su Husserliu jo filosofijoje nepaliko jokio žymesnio pėdsako).
1916 – 1927 m. M. Heideggeris nepublikavo jokių darbų, bet intensyviai studijavo Husserlio fenomenologiją, Shelerio folosofinę antropologiją, šv. Pauliaus, Augustino, Liuterio tekstus, supažindinusiais jį su istoriniais pavyzdžiais ir kartu padėjusiais suvokti, kad būties prasmės negalima aiškinti restauruojant senąją matafizinę ontologiją.
===Profesoriavimas===
[[Vaizdas:Geburtshaus Heidegger Sonne.JPG|thumb|Namas [[Meskirchas|Meskirche]] kuriame užaugo Martinas Haidegeris]]
1922 - 1928 m. paskirtas Marburgo universiteto profesoriumi, kuriame dėstė ir žavėjo visus neįtikėtinu talentu. Tuo pačiu metu mąstytojas rengė pirmąją savo knygą (daugelis jo publikacijų paremtos paskaitų medžiaga). 1927 m., paskatintas universiteto dekano, jis skubotai, galutinai neužbaigęs, atidavė savo rankraštį publikavimui, pavadindamas „Būtis ir laikas“.
1928 – 19441928–1944 m. Heideggeris dėstė Freiburgo universitete, 1933 m. tapo rektoriumi, trumpą laiką priklausė nacių partijai (1944 m. buvo pašauktas į atsargos kariuomenę), 1934 m. rektoriaus pareigybių atsisakė.
1945 – 1951 m. Vokietiją okupavusios jėgos dėl sąsajų su nacizmu neleido M. Heideggeriui grįžti ir toliau dėstyti universitete. Išėjęs į pensiją 1952 m. mąstytojas išleido keletą esė ir interpretacijų, susijusių su istorijos filosofija, Nyčės studijomis (1961). Paskutinis jo darbas - „Filosofijos klausimai“ (1969). ▼
▲1945 – 19511945–1951 m. Vokietiją okupavusios jėgos dėl sąsajų su nacizmu neleido M. Heideggeriui grįžti ir toliau dėstyti universitete. Išėjęs į pensiją 1952 m. mąstytojas išleido keletą esė ir interpretacijų, susijusių su istorijos filosofija, Nyčės studijomis (1961 m.). Paskutinis jo darbas - „Filosofijos klausimai“ (1969).
Palaidotas gimtojo miesto Meskircho kapinėse.
===Mirties data===
M. Heideggeris mirė Freiburge, 1976 m., sulaukęs 86 – erių metų. Jis palaidotas savo gimtojo miesto, Meskircho kapinėse.
== Filosofija ==
===Būties esmė===
M. Heideggerio filosofija yra vadinama [[klausimas|klausimų]] filosofija. Anot Heideggerio, aptarinėjamas klausimas, kurį pateikia filosofija, yra apie „būties esmę“, tačiau ne apie „esaties esmę“. Kitus mąstytojus kaltina „būties užmarštimi“ ir bando rasti skirtumus tarp būties ir būtinybės.
===Būtis ir laikas===
Pirmuoju savo stebėjimu Heideggeris bandė įrodyti, kad daugiau kaip per du tūkstančius metų, filosofija patarnavo visoms būtybėms, kurios gali būti surastos pasaulyje (apimdamos "pasaulį„pasaulį" savarankiškai), bet užmiršo paklausti, koks "buvimas„buvimas" yra savarankiškas. Tai ir yra "klausimas„klausimas dėl būties esmės". Vienas svarbiausių šios įžvalgos šaltinių buvo Franz Brentano traktatas apie daugiareikšmio „būti“ naudojimą pagal Aristotelį. Tai buvo darbas, kuris paskatino Heideggerį paklausti, kokia vienybė sudaro „būti“ įvairovės pagrindą. Tuomet M. Heideggeris parašo savo veikalą „ Būtis„Būtis ir laikas“ ({{en|Being and Time}}), cituodamas Platoną, kad Vakarų filosofija užmiršo „būti“. Šis kūrinys davė pagrindą tolesniems M. Heideggeio darbams.
===„Dasein”===
Antrasis veikalas, gaivinantis Heideggerio filosofiją, atsiranda dėl Edmundo Husserlio, filosofo, nesidominčio klausimais apie filosofinę istoriją, įtakos. Husserlis teigė, kad visa, kas filosofija galėjo ir turi būti, yra patirties apibūdinimas (vadinasi fenomenologinis šūkis, "į„į daiktus savarankiškai"). Bet Heideggeris tai ketino paaiškinti kitaip: anot jo, patirtis visada yra jau išdėstoma pasaulyje ir būduose kaip būti. Tokiu būdu Husserlio supratimas, kad visa sąmonė yra "tyčinė„tyčinė" (prasme, kad ji yra visada numatoma kažkieno kryptimi ir visada yra "apie„apie" kažką) pervedama į Heideggerio filosofiją, tapdama mintimi, kad visa patirtis yra įkurta "rūpinimesi". Heideggeris tokiu būdu veda savo apibūdinimą patirties atžvilgiu "Dasein„Dasein", būtybės, kuriai buvimas yra klausimas.
„Būtyje ir Laike“ Heideggeris kritikavo abstrakčius ir metafizinius, tradicinius būdus sugriebti žmogaus egzistavimą, kaip racionalaus gyvūno, asmens, vyro, sielos, dvasios, ar temos. Dasein, tada, nėra numatytas būdas vesti "filosofinę„filosofinę antropologiją", bet greičiau galimybės salyga kažkam, kaip "filosofinė„filosofinė antropologija.". Dasein, pagal Heideggerį, yra rūpinimasis. Filosofas teigia, kad Dasein, tai yra tas kas pasirodo atėjęs į pasaulį per daiktus ir į jo galimybes, apimdamas ir savo mirtingumo neišvengiamumą.
===Rūpestis===
|
