Metodistai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 16:
[[Vilnius|Vilniuje]] nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija. Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį „Krikščionystės sargas“, literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kt. veikla.
 
Lietuvos įstojimas į [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungą]]Laikotarpis po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], Lietuvą okupavus [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungai]], Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčių kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės. Tik Estijoje pavyko išlaikyti bažnytinį darbą iki pat 1991 m., kuomet Baltijos šalys vėl atgavo savo nepriklausomybę.
 
Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. [[rugpjūčio 25]] d. 1997 m. [[sausio 8]] d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. Dabar Lietuvoje veikia 8 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotos bažnyčios Biržuose, dvi Kaune, [[Kybartai|Kybartuose]], Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, bei kuriasi naujos bendruomenės [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdoje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Ukmergė]]je.