Šv. Brunonas Kverfurtietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šv. Brunonas''' (arba '''Brunonas Kverfurtietis''', tapęs vienuoliu priėmė '''Bonifacijaus''' vardą, g. tarp [[973]] ir [[978]] m. – [[1009]] m. [[vasario 14]] arba [[kovo 9]] d.) – iš [[Kverfurtaskatalikybė|Kverfurtokatalikų]] ([[Aukštutinėvyskupas Saksonija]])misionierius ir kankinys, nukirsdintas [[grafasKijevo (titulas)Rusia|grafųKijevo Rusios]] giminės kilęsir [[katalikybėLietuva|katalikųLietuvos]] vienuolispasienyje, misionieriuskai irbandė skleisti krikščionybę Rytų rašytojasEuropoje.

Kilęs iš kilmingos [[Kverfurtas|Kverfurto]] šeimos (dabartinė [[Saksonija-Anhaltas]]). Pasak gandų buvęs Šventosios Romos imperijos imperatoriaus [[Imperatorius Otonas III|Otono III]] giminaitis. 985-994 m. jaunasis Brunonas, arba ''Bruno'' (vok.) kartu su savo giminaičiu, būsimuoju [[vyskupas|vyskupu]] ir kronikininku [[Titmaras Merzeburgietis|Titmaru Merzeburgiečiu]] mokėsi [[Magdeburgas|Magdeburge]]. Vėliau buvo Magdeburgo Šv. Mauricijaus katedros [[kanauninkas]]. 995 m. rugpjūtį kitas jo giminaitis, būsimasis imperatorius [[Otonas III]] Brunoną paskyrė savo nuodėmklausiu (Otono III nuodėmklausiu Brunonas išbuvo iki imperatoriaus mirties 1002 m. sausio pab.). 996 m. pavasarį Brunonas kartu su Otonu pirmą kartą atvyko į [[Roma|Romą]], kur vyko Otono vainikavimo iškilmės. Romoje Brunonas sutiko [[Adalbertas Prahiškis|Adalbertą Prahiškį]], pirmąjį prūsų apaštalą, kuris po metų buvo nužudytas. Pasiekęs neseniai apkrikštytą [[Vengrijos karalystė|Vengrijos karalystę]] Brunonas parašė Šv.Adalberto biografiją.

998 m. vasarį ar kovą Brunonas Romoje įstojo į prie Šv. Sabos bažnyčios veikusį [[benediktinai|benediktinų]] vienuolyną; vėliau jis prisijungė prie [[Kamendulai|kamaldulių ordino]] įkūrėjo šv. Romualdo mokinių ir 1001 m. persikėlė į Otono įkurtą, netoli [[Ravena|Ravenos]] veikusį šv. Romualdo vadovaujamą [[vienuolynas|vienuolyną]], o 1002 m. rudenį ilgesniam laikui įsikūrė Romoje.

Otonas III norėjo įkurti vienuolyną tarp [[Elbė]]s ir [[Oderis|Oderio]] (kažkur pagoniškose žemėse, vėliau tapusiose Brandenburgo markgrafyste[[1002]] m. popiežius [[Silvestras II]] Brunoną paskyrė „tautų arkivyskupu“, kitaip sakant, įgaliojo užsiimti misijų veikla; teisę skirti vyskupus dar neapkrikštytiems Europos kraštams Brunonas įgijo [[1004]] m. vasarį, kuomet buvo įšventintas [[Magdeburgas|Magdeburgo]] arkivyskupo Taginono.