Lietuvos ūkininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat |
šaltinis |
||
Eilutė 8:
1904 m. rugpjūčio mėn. J. Vileišis gavo Vilniaus [[gubernatorius|gubernatoriaus]] leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję [[Revoliucija|revoliuciniai]] įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis [[Petras Vileišis]], išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. [[gruodžio 14]] d., pasibaigus [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seimui]].
Jonas Vileišis [[1905]]–[[1906]] m. buvo ir savaitraščio redaktorius. [[1907]]–[[1909]] m. jis leido atgaivintas po bankroto [[Vilniaus žinios|„Vilniaus žinias”]]. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė [[Felicija Bortkevičienė|Felicijai Bortkevičienei]], kuri netruko jį paversti [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] organu.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]] laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik [[1918]] m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus [[Bolševikai|bolševikų]] ir [[lenkai|lenkų]] kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.▼
Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Nuo [[1923]] m. buvo oficialus [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] organas. Po 1926 m. [[valstybė]]s perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, [[Autoritarizmas|autoritarinė]] valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų. [[Tiražas]] [[1933]] m. – 15 000 egz. ▼
▲Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]] laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus [[Bolševikai|bolševikų]] ir [[lenkai|lenkų]] kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.
[[1940]] m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „[[Valstiečių laikraštis]]“.▼
== Priedai ==
„Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:
* [[1907]]–[[1928]] m. – „Žemė“,
* 1909–1912 m. – „Mokykla“,
Eilutė 24:
* [[1921]]–[[1922]] m. – „Literatūros priedas“,
* [[1921]]–[[1924]] m. – „Savivaldybė ir kooperacija“,
* [[1930]]–[[1932]] m. – „Apžvalga“
* „Sveikata“,
* „Telegramos“.
== Redaktoriai ==
▲Po 1926 m. [[valstybė]]s perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, [[Autoritarizmas|autoritarinė]] valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų.
* [[Povilas Višinskis]] – [[1905]] m. (redagavo pirmuosius du numerius)
* [[Antanas Smetona]] – [[1905]]-[[1906]] m.
* [[Juozas Bagdonas (1866)|Juozas Bagdonas]] – [[1906]]–[[1907]] m.
* [[Mykolas Sleževičius]] – [[1907]]–[[1912]] m.
* [[Pranas Ruseckas]], [[Kazys Grinius]], [[Albinas Rimka]] ([[1908]]–[[1911]] m.), [[Jonas Abraitis]], [[Mečys Markauskas]], [[Matas Untulis]], [[Jonas Kriščiūnas]] – [[1913]]-[[1915]] m.
* [[Albinas Rimka]], [[Adolfas Klimas]] – [[1918]]-[[1921]] m.
* [[Jonas Strimaitis]] – [[1922]]-[[1923]] m.
* [[Vincas Oškinis]] – [[1923]]-[[1940]] m.{{šaltinis|{{ŽE|296}}}}
== Šaltiniai ==
▲1940 m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „[[Valstiečių laikraštis]]“.
{{ref}}
[[Kategorija:Lietuvos savaitraščiai]]
| |||