Antkaklė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Antkaklių prototipai žinomi iš [[paleolitas|paleolito]]; daryti iš [[virvė|virvių]], [[sausgyslė|sausgyslių]], [[oda|odos]] juostelių. Metalinių antkaklių atsirado [[chalkolitas|chalkolite]] ([[eneolitas|eneolite]]), paplito [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]]. Gamintos iš [[varis|vario]], [[žalvaris|žalvario]], [[sidabras|sidabro]], [[auksas|aukso]]. Daugelio senovės tautų – [[romėnai|romėnų]], [[persai|persų]], [[skitai|skitų]], [[sarmatai|sarmatų]] slavu valdovai bei žymūs asmenys, ypač kariai, antkakles nešiojo kaip skiriamąjį ženklą. Antkaklės lankelis buvo žiedo formos. Būta užsegamų ir atvirais galais antkaklių, pastarųjų galai (trimitiniai, buoželiniai, kūginiai) puošti ornamentu. Ilgainiui antkaklės tapo genčių skiriamuoju ženklu.

Senojoje Lietuvoje spalvoto metalo antkaklės atsirado [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmetyje pr. m. e]]., nešiotos I tūkstantmetyje – [[2 tūkstantmetis|II m. e. tūkstantmečio]] pradžioje moterų ir vyrų, ypač gausiai jomis puošėsi moterys. Būdingiausia žalvarinė, kartais sidabrinė, šaukštiniais galais antkaklė, datuojama [[III a.]] – [[IV a.]], pavadinimą gavusi dėl išgaubtos šaukšto (laivelio) pavidalo plokštelės užsegimui. Sidabrinių rasta turtinguose kapuose arba lobiuose. I tūkstantmečio antroje pusėje antkaklės darytos užriestais pastorintais galais. [[IX a.]] – [[XII a.]] plito masyvios antkaklės, ypač mėgtos vytinės, dažniausiai iš trijų vielų su kilpiniais galais; būta aukštų, sudarytų iš kelių įvijų. Gausu sudėtinių antkaklių, atriestais bei ramentiniais ir balneliniais galais. Nuo [[XIII a.]] antkaklės nešiotos rečiau; jas pakeitė [[karoliai]] ir įvairių kabučių apvaros.<ref>{{VLE|I|593|[[Regina Kulikauskienė]]|Antkaklė}}</ref>