Auksūdžio piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

|naudotas = (1 tūkstantmetis|I tūkstantmetis)

'''Auksūdžio piliakalnis''' arba '''Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas''', vadinamas '''Pilale''', '''Kūlių pilale''', '''Kūlių pile''', '''Švedų pilale''' (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas –- 28709; senas registro kodas –- A1815) – įtvirtinta senovės [[gyvenvietė]]–[[piliakalnis]] [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Auksūdys|Auksūdžio]] kaime, ([[Darbėnų seniūnija]]), Pilalės miške, [[Darba|Darbos]] upelio kairiajame krante.

Įrengtas Pilalės miške esančioje lygioje vietoje, apaugusioje eglynu. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 45 x 35 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 0,4 m aukščio, 5 m pločio iš akmenų krautu pylimu, kuris šiaurė­s-šiaurės vakarų pusėse yra dvigubas. Šiaurinėje pylimo dalyje matyti 2,7 m pločio buvusio įvažiavimo vieta. [[1995]] m. aikštelėje rasta geležinė [[2 tūkstantmetis|II tūkstantmečio]] vidurio [[pasaga]].

[[2004]] m. įrašytas į Kultūros[[kultūros vertybių registras|nekilnojamųjų kultūros vertybių]] registro archeologinių vietų sąrašą (kodas A1815), o [[2005]] m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28709 Kultūros vertybių registras: Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas].</ref>. Saugomos teritorijos plotas - 0,52 [[hektaras|ha]].

[[1905]] m. gynybinį įtvirtinimą žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]], [[1948]] m. – [[LII|Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas]] (tyrimų vadovas [[Pranas Kulikauskas]]), [[1984]] m. – [[Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba]] (tyrimų vadovas [[Romas Olišauskas]]), [[1992]] m. – [[Kultūros paveldo centras|Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras]] (tyrimų vadovas [[Vilnius Morkūnas]]), [[1995]] m. – [[Vykintas Vaitkevičius]] (Kultūros paveldo inspekcija).

[[1984]] m. [[Ignas Jablonskis]] padarė pylimo pjūvius pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur ištyrė 41 m² dydžio plotą. Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, kuriuos prilaikė 3 eilės įkastų 15­-20 cm skersmens stulpų. I. Jablonskis iškėlėpadarė išvadą, kad ši archeologinė vieta galėjusi būti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenvietė.

Senovės gynybinis įtvirtinimas datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]].<ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2.- Vilnius, 1975,. p- T. 2. - P. 32, eil. nrNr. 39</ref>.

1,5 km į pietus – pietryčius nuo senovės gynybinio įtvirtinimo yra [[Auksūdžio kapinynas III kapinynas]]. Kiti du kapinynai – [[Auksūdžio kapinynas I|Leišio kalnelis]] ir [[Auksūdžio kapinynas II kapinynas|Pilalė]] yra Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje, prie [[Kulšė]]s upelio.

* [[Fiodoras Pokrovskis|Покровский Ф. В.]] Археологическая карта Ковенской губернии. - Вильна, 1899

* [[Gintautas Zabiela]]. Lietuvos medinės pilys. - Vilnius, 1995