Rusijos imperijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

(-neutralumo ryškiai stokojantis tekstas)
Nikolajaus I valdymo pradžioje Rusija stengėsi plėsti savo valdas [[Kaukazas|Kaukaze]], vėl atsinaujino karai su Iranu (Senovės Persija)([[1826]]–[[1828]] m.) ir Turkija ([[1828]]–[[1829]] m.). Po jų Rusija prisijungė Rytų Armėniją. Nachičevanės chanystę ir pietines Azerbaidžano sritis. Siena tarp Rusijos ir Irano nusistovėjo Arakso upe. Rusija visiškai įsitvirtino [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūroje]]. Gavusi Juodosios jūros pakrantėje ruožą nuo Anapos iki Počio, ji galutinai įsiviešpatavo šiame regione.
 
XIX a. 4-ame ir 5-ame dešimtmetyje Rusija plėtė teritorijas ir Vidurinės Azijos prieigose ir stiprino strategines pozicijas. Dėl politinių intrigų be didesnio pasipriešinimo Rusijos vasalais tapo Vyresniojo žuzo (''Semirečė'') kazachai. Taigi beveik visas [[Kazachstanas]] buvo prijungtas prie imperijos.
 
6-jo dešimtmečio pradžioje Rusija toliau plėtė savo įtaką Krymo ir Juodosios jūros regionuose. 1853 m. ji užpuolė Turkiją ir įsivėlė į trejus metus trukusį konfliktą, žinomą kaip [[Krymo karas]]. Šiame kare Turkiją parėmė Vakarų Europos šalys ir Rusija patyrė pralaimėjimą, jos tolesnė ekspansija šiame regione buvo pristabdyta. Tuomet Rusijos imperija nukreipė žvilgsnį į Rytus - [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantes. Čia [[1854]] m. Rytų [[Sibiras|Sibiro]] generalgubernatoriaus [[Nikolajus Muravjovas|Nikolajaus Muravjovo]] vadovaujama ekspedicija įkūrė [[Chabarovskas|Chabarovsko]] miestą. Jis tapo atramos punktu, iš kurio N.Muravjovas sparčiai plėtė carinės imperijos teritoriją į Rytus.
 
== Aleksandro II laikotarpis (1855–1881 m.) ==
615

pakeitimų