Apsara: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲Kaip vandenų moteriškos dvasios (plg. su graikų [[nimfa|nimfomis]], slavų [[undinė]]mis ir pan.) jos minimos [[Rigveda|„Rigvedoje“]] (X 123, 5; 10, 4 ir kt.) ir [[Atharvaveda|„Atharvavedoje“]] (X 9, 9; XI 6, 4; 7, 27 ir kt.). Pagal vedų tekstus, apsaros, kaip ir kitos dvasios, geba grasinti žmonėms, pvz., užkerėdamos beprotyste iš meilės („Atharvavedoje“ pateikiami užkeikimai prieš šiuos kerus). Induizme apsaros, likdavusios [[gandharvos|gandharvų]] žmonomis, įgyja dangiškųjų kurtizanių ir šokėjų funkcijas. Jų atsiradimas aprašomas tekstuose skirtingai. Pagal [[Ramajana|„Ramajaną“]] (I 45), jos atsirado dievams ir [[Asura|asuroms]] plakant vandenį, o kadangi jie nepanoro imti atsiradusių apsarų į žmonas, jos ėmė „priklausyti visiems“. Vienose [[Purana|puranų]] mituose apsuros – [[Kašjapa|Kašjapos]] dukros, kitose – dešimt (ar vienuolika) labiausiai gerbiamų apsarų (tarp jų [[Menaka]], [[Urvaši]], [[Pramločia]] ir kt.) gimė iš Brahmos vaizduotės, o visos likusios buvo [[Dakša|Dakšos]] dukterys. Apsarų skaičius puranose svyruoja nuo 2-3 dešimčių iki šimtų tūkstančių, ir jos klasifikuojamos į kelis rangus. Aukščiausiajam, „dieviškajam“ ([[Sanskritas|sanskr.]] daivika), rangui priklauso apsaros, tiesiogiai tarnaujančios dievams, ir neretai jų pavedimu vilioja [[Asura|asuras]] arba asketus, kurių nepriekaištingas gyvenimo būdas leistų susilyginti jiems su dievais. Tokiu būdu apsara [[Tilotama]] suviliojo brolius [[Sunda|Sundą]] ir [[Upasunda|Upasundą]], kurie po to vienas kitą nužudė; apsara [[Ghiritači]] – [[riši]] (išminčių) Bharadvadhą, tapusį [[Drona|Dronos]] tėvu. Apsara [[Menaka]] sugundė išminčių [[Višvamitra|Višvamitrą]], ir pagimdė jam dukrą [[Šakuntala|Šakuntalą]]; kitą apsarą [[Rambha|Rambhą]] už bausmę Višvamitra daugeliui metų pavertė akmeniu. Apsaros sugeba keisti savo išvaizdą, bet paprastai pasirodo kaip reto grožio moterys, dėvinčios brangiais rūbais, pasipuošusios brangakmeniais ir gėlėmis.