Rusijos imperijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 
Manoma, kad 1917 m. vasarį (Vasario revoliucija) buvo rengiamas panašus scenarijus. Liberalai siekė paversti Rusiją konstitucine monarchija. 1916 m. vasaros puolimas (Brusilovo prasiveržimas) buvo labai sėkmingas Rusijai, ji pralaužė austrų frontą per visą ilgį ir vos nelaimėjo karo. Todėl buvo pagrįstai manoma, kad 1917 m. vasarai numatytas Rusijos armijos generalinis puolimas gali baigtis pergale Pasauliniame kare. Tuomet apie jokias caro nuolaidas kalba nebeitų. Todėl liberalai turėjo skubėti. Jie vėl išprovokavo riaušes Peterburge ir privertė carą atsisakyti sosto. Tačiau situacija tapo nevaldoma ir rudenį baigėsi bolševikų perversmu.
Vienas iš komunistinių mitų, jog bolšeikų vadas V. Uljanovas (Leninas) "numatė" tokią įvykių raidą. Jis ramiai sėdėjo Šveicarijoje ir 1917 m. sausį rašė bendražygiams: "Mes vyresniosios kartos revliucionieriairevoliucionieriai jau nebeišvysime revoliucijos pergalės. Mūsų darbą turės užbaigti jaunoji karta". Taigi, likus vos mėnesiui iki Vasario revoliucijos, Leninas net neįtarė, kas bręsta Rusijoje. Jo "nuopelnas" ne revoliucijos suorganizavime, o tame, jog sugebėjo išplėšti valdžią iš pasimetusios Kerenskio Laikinosios vyriausybės. Prie to, kaip žinia, prisidėjo vokiečiai, pajutę, jog Leninas yra kaip tas vaikinas, kurio jiems reikia. Lenino pasirašyta Brest-Litovsko taika su vokiečiais (savo sąlygomis prilygusi kapituliacijai), leido pastariesiems kariauti dar iki 1918 m. lapkričio. Taigi Europa turi būti "dėkinga" bolševikams už dar vienus karo metus.
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas