Tadas Ivanauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.62.74.241 (Aptarimas) darytas keitimas 3060848
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.62.74.241 (Aptarimas) darytas keitimas 3060846
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas =
| vardas = Tadas IvanasIvanauskas
| paveikslėlis = Tadas_IvanasTadas_Ivanauskas.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
Eilutė 29:
| pastabos =
}}
'''Tadas IvanasIvanauskas''' ([[1882]] m. [[gruodžio 16]] d. [[Lebiodka|Lebiodkoje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo raj]]., [[Baltarusija]] – [[1970]] m. [[birželio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – gamtininkas, [[biologija|biologijos]] daktaras, profesorius, akademikas.
 
== Biografija ==
 
Tadas IvanasIvanauskas dar vaikystėje susidomėjo gamtos mokslais. Iš tėvo išmoko [[medžioklė|medžioti]], preparuoti ir gaminti [[iškamša]]s, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Pradžioje mokslus ėjo namuose. [[1901]] m. baigė [[Varšuva|Varšuvos]] gimnaziją, [[1903]] m. – [[Peterburgas|Peterburgo]] 10-ąją berniukų gimnaziją. [[1903]]–[[1905]] m. studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos - matematikos fakultete. Užmezgė ryšius su Peterburge gyvenančiais lietuviais, išmoko [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]].
 
[[1905]]–[[1909]] m. mokėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Sorbona|Sorbonos]] universiteto Gamtos - istorijos fakultete ir jį baigė. [[1904]] m. įstojo į Paryžiaus lietuvių draugiją „Lituania”, buvo išrinktas jos sekretoriumi. 1909 m. vėl įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitetą]] (nes Rusija nepripažino užsienio diplomų). Įsitraukė į „Lietuvių studentų draugijos” veiklą, buvo išrinktas jos pirmininku. [[1910]] m. baigė universitetą ir gavo gamtos mokslų 1-ojo laipsnio diplomą.
Eilutė 41:
[[1916]]–[[1918]] m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona Honorata [[Musteika|Musteikos]] km. ([[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]]) įsteigė lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo.
 
[[1919]]–[[1921]] m. dirbo patarėju Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. kartu su kitais įkūrė [[Tado IvanoIvanausko zoologijos muziejus|Gamtos tyrimo stotį]] (su zoologijos muziejumi), [[1919]]–[[1922]] m. buvo šios stoties direktorius. [[1921]]–[[1939]] m. „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, [[1927]]–[[1938]] m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. [[1923]] m. kartu su [[Konstantinas Regelis|Konstantinu Regeliu]] įkūrė [[Kauno botanikos sodas|Kauno botanikos sodą]]. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu buvo pasodinti [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]], [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]], [[Lampėdžiai|Lampėdžių]] pušynai, apželdinti [[Nemunas|Nemuno]] šlaitai.
 
[[Vaizdas:Tado IvanoIvanausko kapas.jpg|thumb|200px|left|Tado IvanoIvanausko kapas Tabariškių kapinėse]]
 
1920 m. kartu su kitais įkūrė [[Aukštieji kursai|Aukštuosius kursus]], vienas iš lektorių bei Gamtos skyriaus vedėjas (iki 1922 m.), vienas iš [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] kūrėjų. [[1922]]–[[1940]] m. šio universiteto Matematikos - gamtos fakulteto [[profesorius]], Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo [[1929]] m. Zoologijos katedros) vedėjas.
Eilutė 51:
[[1945]]–[[1950]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos MA]] Biologijos instituto direktorius. [[1949]]–[[1951]] m. [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijos]] Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; [[1952]]–[[1954]] m. šios katedros vedėjas. [[1954]]–[[1965]] m. [[KMU|Kauno medicinos instituto]] profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. [[1956]]–[[1964]] m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius. [[1965]]–[[1970]] m. Kauno medicinos instituto Bendrosios biologijos katedros profesorius.
 
1922 m. T. IvanuiIvanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, 1922 m. Padujos ([[Italija]]) universiteto Garbės daktaro laipsnis. [[1940]] m. suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis, o [[1941]] m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. [[1945]] m. T. IvanuiIvanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Palaidotas Tabariškio kapinėse, [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajonas]].
 
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį [[1959]] m. apdovanotas valstybine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „[[Kultūra (žurnalas)|Kultūra]]“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt.