Atmintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
CEO (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{otheruses}}
 
'''Atmintis''' ({{en|memory}})- gautos reiškinys,informacijos kai sistema įsimenaįsiminimas, išlaikolaikymas ir gebaatsiminimas nuskaityti [[informacija|informaciją]]. Būdingasbūdingas [[gyvūnai|gyvūnams]], [[žmogus|žmonėms]], techninėms kibernetinėms sistemoms. Žmogaus [[smegenys]] saugo apie 10<sup>17</sup> [[bitas|bitų]] (100 PB) informacijos, nes apytiksliai tiek yra [[sinapsė|sinapsių]] smegenyse, ir kiekviena sinapsė turi apie 100-500 laidumo lygių.
 
Svarbiausi atminties procesai:
Taip pat atmintimi ({{en|shape memory}}) vadinamas reiškinys, kai tam tikra medžiaga įsimena formą ir, tam tikru būdu sužadinta, tą formą atgauna. Tokios medžiagos priskiriamos vadinamųjų ''smart materials'' medžiagų grupei.
* įsiminimas (valingas, nevalingas);
* laikymas atmintyje - informacijos saugojimas;
* atsiminimas – medžiagos išvedimas iš atminties atsargų į sąmonės lauką. (3 atsiminimo rūšys: atpažinimas, atgaminimas bei prisiminimas).
 
Užmiršimas – tai negalėjimas prisiminti arba atpažinti anksčiau įsimintos informacijos.
užmiršimo teorijos:
* Pamirštama tai, kas nebenaudojama, nereikšminga.
* Reorganizacijos teorija.
* Interferencijos teorija.
 
Atminties rūšys:
* Trumpalaikė ir ilgalaikė.
* Motorinė, vaizdinė, emocinė ir žodinė.
* Valinga ir nevalinga atmintis.
* Mechaninė ir loginė atmintis.
 
 
Žmogaus [[smegenys]] saugo apie 10<sup>17</sup> [[bitas|bitų]] (100 PB) informacijos, nes apytiksliai tiek yra [[sinapsė|sinapsių]] smegenyse, ir kiekviena sinapsė turi apie 100-500 laidumo lygių.
Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau [[sinapsė]]se. Net ir nustojus tekėt elektrinės prigimties nerviniams signalams žmogaus smegenyse, žmogus nepraranda visos atminties, nes [[neuronai]] turi šalia [[Kalcis|Ca]] [[jonas (dalelė)|jonus]], kurie po pertraukos gali toliau teikti elektros srovės impulsus ir tie impulsai priklausys nuo to, kiek Ca jonų buvo šalia neuronų. Jei neuronas mažai aktyvus, jis turi mažiau Ca jonų šalia savęs. Neuronai, kurie gauna daug impulsų iš kitų neuronų pradeda tuos impulsus siusti didesniu dažniu kitiems neuronams ir tokiu būdu susidaro ryšiai, kai vieni neuronai yra aktyvesni, o kiti mažiau aktyvus. Atėjus signalui iš kokių nors kitų "užmirštų" neuronų, signalų ryšiai kažkiek pasikeičia ir įsisavinama kitokia informacija, nei buvo iki naujų impulsų gavimo.
 
eilutė 25 ⟶ 42:
{{Wikiquote}}
 
[[Kategorija:Psichologija]]
{{psichol-stub}}
 
[[Kategorija:Centrinė nervų sistema]]
[[Kategorija:Intelektas]]