Riazanės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: pnb:ریازان راجواڑا
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 28:
[[1237]] m. į Riazanės kunigaikštystę su savo pulkais įžengė [[Batijus]]. Jurijus Igorevičius, nesėkmingai bandęs kreiptis pagalbos į kaimynines kunigaikštystes, ryžosi vienas ginti Riazanę, tačiau šeštąją apsiausties dieną buvo užmuštas, o miestą užėmę [[totoriai]] jį visiškai nusiaubė, kaip ir kelis kaimyninius miestus. Be Jurijaus žuvo ir jo brolis Olegas, sūnėnai Romanas, Glebas ir Davidas, taip pat sūnus Fiodoras su žmona Eupraksija bei sūnumi Ivanu. Vienintelis likęs gyvas Ingvaras Ingvarevičius (m. [[1252]]) vėl atstatė miestą.
 
Nuo XIV a. pradžios [[Riazanės kunigaikščiai]] kovojo su [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos kunigaikščiais]] ir dėl tarpusavio nesutarimų, - ypač Riazanės ir Pronsko tarpusavio kovų, - pateko stipriai Maskvos įtakai. Didžiuoju kunigaikščiu tapus Olegui Ivanovičiui ([[1351]]–[[1402]]) prasidėjo didžiausios Riazanės galybės laikotarpis. Nepalankios geografinės ir istorinės sąlygos sutrukdė Olegui iš Riazanės sukurti išskirtinį centrą, apie kurį galėtų telktis pietryčių Rusios žemės. Valdant Olego Ivanovičiaus įpėdiniams Riazanė pamažu neteko savarankiškumo ir galutinai prijungta prie Maskvos.
 
== Nuorodos ==