00:39, 12 gruodžio 2010 versija taisyti Pukuota bite (aptarimas \| indėlis) 1 968 keitimai →‎Kijevo Rusios sudėtyje ← Prieš tai darytas keitimas		11:23, 16 gruodžio 2010 versija taisyti anuliuoti Wejdas (aptarimas \| indėlis) 1 859 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 9: \| Kalba = \| Valstybės = \| Laikotarpis = Kijevo Rusioje ~~882-1136~~882–1136<br>Respublika 1136–1478 \| Miestai = [[Naugardas]] \| Titulas = [[Naugardo kunigaikščiai]] Eilutė 17: \| Pastaba = }} '''Naugardo respublika''' ([[rusų kalba]]: ''Новгородская республика'') -– [[Rusia\|Rusios]] [[Rusios kunigaikštystės\|kunigaikštystė]], gyvavusi [[XI amžius\|XI]]-–[[XV amžius\|XV]] amžiais dabartinės europinės [[Rusija\|Rusijos]] šiaurinėse teritorijoje. Respublika buvo sudaryta iš dviejų dalių. Jos centrinis [[miestas-valstybė]] vadinosi '''Jo Didenybė Ponas Didysis Naugardas''' ({{ru\|Государь Господин Великий Новгород}}). Jos valdytas milžiniškas regionas buvo vadinamas '''Naugardo žeme''' ({{ru\|Новгородская земьля}}). == Istorija == Eilutė 25: Naugardo žemė buvo svarbiausia [[Kijevo Rusia\|Kijevo Rusios]] dalis pirminiame etape, nes čia formavosi [[Rusios kaganatas]] ir kilo [[Riurikaičiai\|Riurikaičių]] dinastija. Rusios sostinę perkėlus į Kijevą, Naugardo žemė tapo integralia jos dalimi, nors ji traktuota kaip atskira kunigaikštija, ir joje atskirai skiriami kunigaikščiai. Naugardas aktyviai dalyvaudavo Kijevo Rusios paveldėjimo kovose, padėdamas iškilti savo kunigaikščiams įsitvirtinti Kijevo soste, už ką gaudavo daug privilegijų. Tai didino Naugardo autonomiją ir skatino vietinių [[bojarinai\|bojarinų]] stiprėjimą bei ekonominį klestėjimą. Autonomiją didino ir tai, kad Naugardas buvo labai nutolęs nuo Kijevo, ir nuolat buvo išorinių jėgų grėsmėje: čia puolė [[variagai]], [[XI a.]] jį siaubė [[Polocko žemė\|Polockas]]. Netgi tuomet, kai Kijevo Rusia pradedant XI a. byrėjo, Naugardas nominaliai pripažino Kijevo valdžią, ir Kijevo kunigaikščiai čia skirdavo kunigaikščius-vietininkus. Apie [[1088]] m. Naugarde buvo įsteigta [[posadnikas\|posadniko]] institucija, kuri buvo skiriama Naugardo miestiečių ir valdė drauge su kunigaikščiu. Kadangi Naugardo autonomija vis didėjo, Kijevo kunigaikštis [[Vladimiras Monomachas]] siekė ją apriboti. [[1117]] m. be naugardiečių pritarimo pasodino čia savo anūką [[Vsevolodas Mstislavičius\|Vsevolodą]], o nepritarusiuosius bojarinus įkalino. Todėl [[1132]] m. Rusiai galutinai subyrėjus, Novgorodas tapo nepriklausomas, išvijo statytinį kunigaikštį ir įsteigė savivaldą -– Naugardo respubliką. === Respublika === Eilutė 37: == Santvarka == Naugardo valstybė buvo aiškiai dalijama į dvi dalis -– miestą-valstybę ir milžiniškas jo valdomas provincijas. ===Centrinė valdžia=== [[vaizdas:Kontsy Velikogo Novgoroda.jpg\|thumb\|left\|Naugardo galai]] [[vaizdas:Veche of Novgorod.jpg\|thumb\|Naugardo večė]] Visa Naugardo miesto visuomenė ({{ru\|Горожане}}) dalijosi į keturias klases: * [[Bojarinai]] -– kilmingųjų diduomenė, sutelkusi savo rankose visą valdžią ir turtus. Svarbiausios jų giminės buvo Boreckiai, Sudakovai, Norovai ir kt. * [[Žytji liudi]] -– tarpinė klasė, kurią sudarė turtingieji pirkliai, dažnai leisdavęsi į tolimas prekybines keliones. * Pirkliai -– jie dalijosi į gildijas; * Juodieji žmonės -– amatininkai, smulkūs pirkliai ir darbininkai. Svarbiausias miesto valdymo organas buvo [[večė]], kuri turėjo didelę galią: rinkdavo ir teisdavo kunigaikščius, posadnikus, spręsdavo karo ir taikos klausimus, leisdavo įstatymus. [[Naugardo kunigaikščiai\|Kunigaikštis]] buvo renkamas ir rūpinosi civiliniais teismais bei karo reikalais, vadovaudavo kariuomenei. Civilinius klausimus daugiausia spręsdavo [[posadnikas]], kuris taip pat vadovaudavo večei. Dar vienas valdymo organas buvo ''sovet gospod'' ({{ru\|Совет господ}}), į kurią įėjo posadnikas, tūkstantininkas (miesto armijos vadas), [[arkivyskupas]], miesto galų ir šimtinių seniūnai. Eilutė 53: Provincijos sudarė milžiniškas sritis, ir jos gyventojai ({{ru\|Селяне}}) buvo skirstomi į šiuos sluoksnius: * Provincijų [[bojarinai]]. Tarp jų buvo ir tokių, kurie valdydavo atskirus provincijų miestus. * Svejezemcai ({{ru\|Своеземцы}}) -– laisvieji valstiečiai * [[Smerdai]] -– valstybinių žemių valstiečiai * Palomnikai * [[Izornikai]] -– privačių žemių ir dvarų valstiečiai * [[Zakupai]] -– keliaujantys valstiečiai, kurie apsistodavo dvare, gaudavo iš anksto užmokestį ir laikinai tapdavo priklausomi. * [[Cholopai]] -– visiškai priklausomi [[vergai]], tapę tokiais už skolas ar nusikaltimus Visa Novgorodo žemė Respublikos laikais buvo dalijama į didžiulius valsčius arba žemes. Pagrindinė dalis buvo vadinama Naugardo valsčiumi, kai tuo tarpu vėlesnės kolonizuotos teritorijos šiaurėje ir rytuose taip pat sudarė valsčius/žemes: * [[Karelijos žemė]] -– teritorijos į šiaurę nuo Ladogos ir Onegos ežerų, gyvenamos [[karelai\|karelų]]; * [[Tre]] -– šiauriausia teritorija [[Kolos pusiasalis\|Kolos pusiasalyje]], gyvenama [[lapiai\|lapių]]; * [[Zavoločjė]] (arba Dvinos žemė) -– [[Onegos upė]]s ir [[Dvinos upė]]s baseinai į rytus nuo Onegos ir [[Belojės ežeras\|Baltojo]] ežerų. Čia gyveno [[zavoločjės čiudai]]; * [[Permės žemė]] -– [[Vyčegdos upė]]s baseinas, gyvenamas [[permiai\|permių]]; * [[Pečioros žemė]] -– [[Pečioros upė]]s baseinas, gyvenamas [[samojedai\|samojedų]]; * [[Jugra]] -– ryčiausia teritorija į rytus nuo [[Uralo kalnai\|Uralo]], kur gyveno [[ugrai]]; [[vaizdas:Piatiny.jpg\|thumb\|Naugardo piatinos]] Pats centrinis, t. y. Naugardo valsčius buvo dalijamas į dešimt dalių, vadinamųjų tūkstantinių (tysyacha). Kartu jos sudarė vadinamąją "tma" (t.y. 10 tūkst.). Tūkstantinės buvo šios: * Naugardo miestas * Rževsko tūkstantinė ({{ru\|Ржевьская}}) -– Naugardo pietvakariuose. Čia vėliau įsigalėjo nuo Naugardo atskilusi [[Pskovo respublika]]; * Bežečko tūkstantinė ({{ru\|Бежичкая}}) -– į rytus nuo Naugardo su centru [[Bežeckas\|Bežecke]]; * [[Vodai\|Votų]] tūkstantinė ({{ru\|Вочьская}}) -– prie [[Suomijos įlanka\|Suomijos įlankos]], kitaip [[Ingrija\|Ingrijos]] istorinis regionas; * Obonisko tūkstantinė ({{ru\|Обониская}}) -– apytikriai teritorijos tarp Ladogos ir Onegos; * Lugos tūkstantinė ({{ru\|Луская}}) -– į vakarus nuo Naugardo, į vakarus nuo [[Lugos upė]]s; * Lopių tūkstantinė ({{ru\|Лопьская}}) -– teritorijos prie Ladogos, tikriausiai apėmę ir [[Karelijos sąsmauka\|Karelijos sąsmauką]]; * Pavolchovio tūkstantinė ({{ru\|Поволховская}}) -– Volchovo upės žemupyje su centru [[Senoji Ladoga\|Senojoje Ladogoje]]; * Jažolvicko tūkstantinė ({{ru\|Яжолвичьская}}) -– į pietryčius nuo Naugardo; * Kniažos tūkstantinė ({{ru\|Княжа}}) -– į pietus nuo Naugardo su centru [[Senoji Rusa\|Senojoje Rusoje]]. Kuomet Naugardo respublika prijungta prie Maskvos, centrinė Naugardo žemės dalis buvo dalinama į penkias centre susieinančias provincijas -– [[piatinos\|piatinas]]. Kiekviena jų dalijosi į dvi puses ({{ru\|половины}}), [[prisudas\|prisudus]] ({{ru\|присуд}}), [[pogostas\|pogostus]] ({{ru\|погост}}) ir [[valsčius]]. Piatinos buvo šios: * [[Obonežsko piatina]] -– didžiausia, esanti šiaurės rytuose, apimanti [[Karelija\|Kareliją]]; * [[Vodų piatina]] -– šiaurės vakaruose, ties Ladogos ežeru. Taip vadinta dėl to, kad čia gyveno finougrai [[vodai]] ir [[ižorai]]. Šiaurėje susiformavo [[Karelijos kunigaikštystė]]; * [[Šelonsko piatina]] -– vakaruose. Daugiausia kovojo su [[čiudai]]s -– dabartinių [[estai\|estų]] protėviais. * [[Derevsko piatina]] -– pietuose * [[Bežecko piatina]] -– rytuose == Vidinės nuorodos ==

Naugardo respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų