Nansi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S parametras iš kirč-l į trumpesnį kirč |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
|įkurtas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai =
|plotas = 15.01
|altitudė = 212
|pastokodas =
|tinklalapis =
|globėjas = ▼
|kirč = ▼
|vikiteka= Category:Nancy
▲ |globėjas =
▲ |kirč = Nansì
}}
'''Nansi'''
Yra universitetas (pastatytas apie [[1960]] m.), dailės menų muziejus (nuo [[1936]], daug stiklo ir krištolo eksponatų), hercogų rūmai-muziejus, botanikos sodas. Stovi katedra (pastatyta [[1703]]–[[1742]] m.), pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. Lotaringijos hercogų palaikais).
== Istorija ==
Nansi žinomas nuo X amžiaus. Nuo XIII a. iki [[1766]] m. čia buvo [[Lotaringija|Lotaringijos]] hercogų rezidencija, vėliau įėjo [[Prancūzija|Prancūzijos]] sudėtin. Miestas itin tampriai susijęs su Lietuvos–Lenkijos karaliumi [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovu Leščinskiu]]. [[Versalis|Versalyje]] išleidęs savo dukterį už Prancūzijos karaliaus [[Liudvikas XV|Liudviko XV]], jam pačiam [[1735]] m. buvo suteikti Lotaringijos ir [[Baro kunigaikštystė|Baro kunigaikštysčių]] hercogų titulai; Leščinskis su žmona apsigyveno Nansi.
[[Vaizdas:Bonsecours Nancy.JPG|thumb|left|250px|Miesto katedra su [[ATR|Lietuvos-Lenkijos]] herbu]]
[[Vaizdas:Nancy - Place Stanislas.JPG|thumb|left|250px|Viena iš miesto aikščių pavadinta Stanislovo vardu]]
Nansi mieste stovi [[katedra]], XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskų šeimos laidojimo [[koplyčia]], nes jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios ''Notre-Dame de Bonsecours'' bažnyčios fasado yra ir Lietuvos–Lenkijos herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė [[Nikola Sebastajanas]] ir [[Klodas–Luji Vasė]]. Karalienė Kotryna pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.▼
▲Nansi mieste stovi [[katedra]], XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir
Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis 1758 m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[Rusija|Rusijos]] [[caras]] nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į [[Krokuva|Krokuvą]], jie buvo palaidoti Šv. Jekaterinos bažnyčioje. Tik 1922 m., sutinkamai su pasirašyta [[Rygos sutartis|Rygos sutartimi]], Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.<ref> [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45870 Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje]</ref> ▼
▲Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis [[1758]] m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[
== Išnašos ==
|