Nansi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S parametras iš kirč-l į trumpesnį kirč
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
|įkurtas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai =2005 2007 |gyventoju =105400 105300
|plotas = 15.01
|altitudė = 212
|pastokodas =
|tinklalapis =
|globėjas =
|kirč =
|vikiteka= Category:Nancy
|globėjas =
|kirč = Nansì
}}
 
'''Nansi''' ({{fr|Nancy}}) – miestas šiaurės rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], istorinis [[Lotaringija|Lotaringijos]] centras, taip pat [[Merta ir Mozelis|Mertos ir Mozelio]] departamento adm. centras. 105,3 tūkst. gyventojų (2007). Pro miestą teka [[Merta]]. Išvystyta elektrotechnikos, transporto mašinų pramonė, avalynės, siuvimo, lengvoji, porceliano ir stiklo pramonė. Priemiesčiuose išgaunama geležies rūda, yra metalurgijos gamyklų. Yra universitetas (pastatytas apie [[1960]] m.), dailės menų muziejus (nuo [[1936]], daug stiklo ir krištolo eksponatų), hercogų rūmai-muziejus, botanikos sodas. Stovi katedra (pastatyta [[1703]]–[[1742]] m.), pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. Lotaringijos hercogų palaikais).
 
Yra universitetas (pastatytas apie [[1960]] m.), dailės menų muziejus (nuo [[1936]], daug stiklo ir krištolo eksponatų), hercogų rūmai-muziejus, botanikos sodas. Stovi katedra (pastatyta [[1703]]–[[1742]] m.), pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. Lotaringijos hercogų palaikais).
 
== Istorija ==
Nansi žinomas nuo X amžiaus. Nuo XIII a. iki [[1766]] m. čia buvo [[Lotaringija|Lotaringijos]] hercogų rezidencija, vėliau įėjo [[Prancūzija|Prancūzijos]] sudėtin. Miestas itin tampriai susijęs su Lietuvos–Lenkijos karaliumi [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovu Leščinskiu]]. [[Versalis|Versalyje]] išleidęs savo dukterį už Prancūzijos karaliaus [[Liudvikas XV|Liudviko XV]], jam pačiam [[1735]] m. buvo suteikti Lotaringijos ir [[Baro kunigaikštystė|Baro kunigaikštysčių]] hercogų titulai; Leščinskis su žmona apsigyveno Nansi.
 
[[Vaizdas:Bonsecours Nancy.JPG|thumb|left|250px|Miesto katedra su [[ATR|Lietuvos-Lenkijos]] herbu]]
[[Vaizdas:Nancy - Place Stanislas.JPG|thumb|left|250px|Viena iš miesto aikščių pavadinta Stanislovo vardu]]
Nansi mieste stovi [[katedra]], XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskų šeimos laidojimo [[koplyčia]], nes jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios ''Notre-Dame de Bonsecours'' bažnyčios fasado yra ir Lietuvos–Lenkijos herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė [[Nikola Sebastajanas]] ir [[Klodas–Luji Vasė]]. Karalienė Kotryna pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.
 
Nansi mieste stovi [[katedra]], XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir LeščinskųLeščinskių šeimos laidojimo [[koplyčia]], neskadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios ''Notre-Dame de Bonsecours'' bažnyčios fasado yra ir Lietuvos–Lenkijos[[ATR]] herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė [[Nikola Sebastajanas]] ir [[Klodas–Luji Vasė]]. Karalienė Kotryna pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.
Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis 1758 m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[Rusija|Rusijos]] [[caras]] nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į [[Krokuva|Krokuvą]], jie buvo palaidoti Šv. Jekaterinos bažnyčioje. Tik 1922 m., sutinkamai su pasirašyta [[Rygos sutartis|Rygos sutartimi]], Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.<ref> [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45870 Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje]</ref>
 
Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis [[1758]] m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[Rusija|Rusijos]] [[caras]] nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į [[Krokuva|Krokuvą]], jie buvo palaidoti Šv. JekaterinosKotrynos bažnyčioje. Tik [[1922]] m., sutinkamai su pasirašyta [[Rygos sutartis|Rygos sutartimi]], Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.<ref> [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45870 Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje]</ref>
 
== Išnašos ==