|
== Istorija ==
{{cleanup}}
Žemaičių vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]], [[1644]] metais perduodamas karmelitų vienuolynui naujai pastatytą koplyčią (pirmąją katalikų šventovę šioje vietoje), nurodė, kad pamokslai būtų sakomi žemaitiškai ir laikoma mokykla. Tikslių žinių apie mokyklos įkūrimą nerasta. Pirmą kartą ji paminėta [[1781]] metais.
Nuo [[1875]] metų miesto mokykla buvo dviklasė. Mokyklos vedėjais dirbo rašytojas [[Petras Arminas-Trupinėlis]], o nuo [[1877]] metų-varpininkas, kraštotyrininkas [[Pranas Užupis]]. Senojoje miesto mokykloje mokėsi: rašytojas, kunigas [[Antanas Tatarė]], kalbininkas [[Jonas Jablonskis]], rašytojas, pedagogas [[Pranas Mašiotas]], Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, vyskupas [[Justinas Staugaitis]], „Varpo“ redaktorius, profesorius dr. [[Juozas Bagdonas]], profesorius, teisingumo, vidaus reikalų ministras [[Petras Leonas]], teisininkas, literatas [[Justinas Zubrickas]], kanauninkas, spaudos bendradarbis [[Kazimieras Prapuolenis]], kunigas, filosofas [[Pranas Kuraitis]], aktorė [[Jadvyga Sutkuvienė|Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė]], kiti žymūs žmonės. Mieste veikusią trimetę vargonininkų mokyklą lankė būsimasis kompozitorius [[Česlovas Sasnauskas]] ir būsimasis miesto burmistras muzikas [[Zigmas Skirgaila]].
[[1907]] metais buvo įsteigta lietuviška trijų skyrių „Žiburio“ draugijos mokykla. [[1917]] metais atidaryta keturių skyrių pradžios mokykla. [[1919]] – [[1928]] metais mieste veikė „Žiburio“ draugijos gimnazija, prie kurios 1923 metais buvo įsteigti dvimečiai mokytojų kursai, išleidę tris laidas (1925-1927) apie aštuoniasdešimt pradinių klasių mokytojų. Direktoriais dirbo Antanas Daniliauskas, kunigas Pijus Dambrauskas, Kostas Barniškis. Gimnazijoje ir mokytojų kursuose mokėsi sociologas, visuomenės veikėjas Pranas Dielininkaitis, Vinco Kudirkos muziejaus Paežeriuose įkūrėjas ir puoselėtojas Stasys Ankevičius, rašytoja Petronėlė Orintaitė-Janutienė, dailininkas [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], pedagogas, rašytojas [[Motiejus Lukšys]], kunigas, muzikos profesorius, daktaras Antanas Adomaitis, kiti būsimi kunigai, Lietuvos kariuomenės karininkai, žymūs pedagogai. 1922 – 1932 metais mieste veikė privati progimnazija žydų tautybės vaikams.
[[1932]] metais [[rugsėjo 4]] dieną buvo atidaryta nauja moderni Dr. Vinco Kudirkos pradžios mokykla, miesto burmistro Zigmo Skirgailos ir vedėjo Petro Barkausko iniciatyva pastatyta memorialinėje vietoje: šalia to namelio, kuriame, pusmetį pagyvenęs, 1899 metų lapkričio 16 dieną mirė Vincas Kudirka.
Po antrojo pasaulinio karo, nuo [[1945]] metų veikė progimnazija, išaugusi į vidurinę mokyklą. Minint daktaro Vinco Kudirkos šimtąsias gimimo metines, mokyklai sugrąžintas Vinco Kudirkos vardas.
Po antrojo pasaulinio karo, nuo 1945 metų veikė progimnazija, išaugusi į vidurinę mokyklą, 1952 metais išleidusią pirmąją abiturientų laidą. Minint daktaro Vinco Kudirkos šimtąsias gimimo metines, mokyklai sugrąžintas Vinco Kudirkos vardas. Mokyklos direktoriais buvo: Vytautas Keblaitis (1945-1948), Pranas Žievys (1948-1951), Stasys Dubickas (1951-1956), Vytautas Alinskas (1956-1964), Antanas Šoliūnas (1964-1984). Nuo 1984 metų mokyklai (nuo 2005 metų – gimnazijai) vadovauja Romas Eikevičius. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 573 moksleiviai, dirba 55 mokytojai: iš jų 18-mokytojų metodininkų, 21 vyresnysis mokytojas . Gimnazijoje yra socialinis pedagogas, spec.pedagogas ir logopedė. Dėstomos 3 užsienio kalbos-anglų, vokiečių ir rusų. Mokiniai nuolat dalyvauja rajoninėse ir respublikinėse dalykų olimpiadose bei konkursuose. 2008 m. Agnė Jurgilaitė tapo respublikinio „Dainų dainelės“ konkurso laureatė. Išleistos 57 abiturientų laidos, kuriose buvo 2198 abiturientai. Gimnazija saugo gražias senas tradicijas, kuria naujas. Bendradarbiauja su Vokietijos Sendės mokykla. Veikia Kudirkaičių organizacija, kraštotyros, jaunųjų šaulių, sporto, meno saviveiklos būreliai. Gimnazija – Lietuvos gimnazijų asociacijos narė.
Nuo [[2008]] metų [[rugsėjo 1]] dienos Panovių pagrindinė mokykla tapo mūsų gimnazijos skyriumi.
Nuo [[1998 ]] metų veikia privatus mokytojų Irenos ir Antano Spranaičių įkurtas sunaikinto Širvintos miestelio muziejus – Širvintos kampelis (Dariaus ir Girėno g. 34). ▼lgametę miesto mokyklų istoriją vaizdžiai atspindi gimnazijos istorijos muziejus, kuriam vadovauja mokytoja Irena Spranaitienė. Muziejuje įamžinta ilgamečių pedagogų, buvusių žymiausių mokinių atminimas ir darbai. Gimnazijos Garbės galerijoje įrašyti Dr. Vinco Kudirkos fondo nariai: inžinierius, visuomenės veikėjas Zenonas Antanas Grigošaitis, inžinierius, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis Romas Treideris, žurnalistas Algimantas Stanaitis, muziejininkė, mokytoja Regina Sakalauskaitė- Naujokaitienė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Kudirkaitė-Čepaitienė, dailininkė, tekstilininkė Virginija Valaitytė-Kirvelienė, verslininkė, pedagogė Loreta Stankevičiūtė-Valaitienė, technologas, gamtos mokslų daktaras Gediminas Alkimavičius, aktorius, filologas Marius Mačiulis, pedagogas, sportininkas, pasaulio veteranų čempionas Vytautas Kasparaitis.
▲Nuo 1998 metų veikia privatus mokytojų Irenos ir Antano Spranaičių įkurtas sunaikinto Širvintos miestelio muziejus – Širvintos kampelis (Dariaus ir Girėno g. 34).
== Direktoriai ==
|
