Surdegio Dievo Motinos ikona: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10:
Pagal padavimą Surdegyje [[1530]] m. [[rugpjūčio 15]] d. virš šalia cerkvės tryškusio šaltinio apsireiškusi [[Dievo Motina]].
Išlikęs XVII amžiaus padavimas, apibūdinantis vietos stačiatikių ir kaimynystėje buvusio [[Troškūnai|Troškūnų]] bernardinų vienuolyno santykius. Bernardinai norėjo pagrobti stebuklingąją Dievo Motinos ikoną – ją bandė išgabenti į Troškūnus, bet ją benešant į bažnyčią Dievo Motinos veido atvaizdas išnykęs, o pagrobėjams sutraukę žandikaulius. Bernardinai po kiek laiko iškilminga eisena paveikslą grąžinę Surdegiui. Jį lydėję įvairūs stebuklai. Vienas netikintysis, nepagarbiai atsiliepęs apie paveikslą, tuoj pat pakvaišo ir jį teko sukaustyti grandinėmis. Akloji elgeta praregėjusi. Buvę ir kitų stebuklų – pagijo keletas ligonių. [[1915]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Kauno stačiatikių vyskupas [[Eleuterijus]] Surdegio Dievo Motinos ikoną evakuavo į [[Rusijos
Panevėžio Marijos progimnazijos direktorė, visuomenės veikėja Lidija Omeljanovič-Falejeva vienoje iš [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]] parapijos cerkvių aptiko Surdegio ikoną. Ji išsirūpinusi ją grąžinti į Lietuvą. Tai įvykę [[1921]] m. [[gegužės 24]] d. Kadangi Surdegio cerkvė buvo atiduota katalikams, ikona [[1930]] m. atsidūrė [[Panevėžio Viešpaties Prisikėlimo cerkvė|Panevėžio Kristaus Prisikėlimo cerkvėje]]. Nuo tada kiekvieną sekmadienį po liturgijos vykdavo pamaldos, o vakare būdavo atliekamas akatistas. Kasmet pagal tradiciją [[rugpjūčio 15]] d. būdavo aukojamos iškilmingos mišios, o ikona nešama apie cerkvę.
| |||