Edvard Kocbek: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
Edvardo Kocbeko kūrybinis kelias prasidėjo tarpukariu, vėliau jis savarankiškai dirbo tiek Pasipriešinimo Fronto, tiek LPK metais, galiausiai moderniosios raštijos laikotarpiu, kuriuo buvo išleista didžioji dauguma jo prozos darbų. Jau nuo ankstyvos jaunystės Kocbekas kūrė išskirtinai tikėjimo temomis. Kartais jis reiškė kritišką požiūrį į bažnyčią, katalikų kultūrines ir politines organizacijas - kaip atsvarą joms norėjo pateikti patį tikėjimą. Visgi katalikų tikėjimas turėjo būti siejamas su tuometiniais visuomenės judėjimais, ypač komunistiniais, ir remtis kai kuriomis esminėmis marksistinėmis idėjomis apie miesčioniškosios visuomenės pavertimą socialistine. Taigi Edvardas Kocbekas buvo vienas pagrindinių krikščioniškojo socializmo atstovų prieš Antrąjį pasaulinį karą. Filosofinį tokios krypties pagrindą Kocbekas pirmiausia surado jaunųjų katalikų judėjime, o po 1930 metų prancūzų personalizme, kuris savyje jungė krikščionybę, socialistinį humanizmą ir ekzistencializmą. Šis dvasinis pagrindas liko esmine Kocbeko kūrybos dalimi ir vėliau, daugiausia jis reiškėsi politikoje, eseistikoje ir pasakojamojoje prozoje, kiek mažiau poezijoje, kur įkvėpimo buvo semiamasi ir iš kitų šaltinių, todėl būtent poezija liko visapusiškesne Kocbeko asmenybės išraiška.
 
Pokario metais Kocbek pasijuto esąs apimtas keistos būsenos. Komunistams ir LPK pasitelkus atskirų mūšių ir regionų užgrobimų metodiką poeto iliuzija apie visų tautų etinį ir politinį pokytį sudužo. Kocbek buvo atskirtas nuo politinio gyvenimo ir daugelį metų nedrįso publikuoti savo darbų. Jo pokario poezijoje kalbama apie skilimą tarp idealaus sumanymo ir socialinės realybės, kuri buvo įkurta priespaudoje ir baimėje.
Kaip rašytojas Edvardas Kocbekas sėmėsi įkvėpimo ne iš socialinio realizmo, o iš religinio ekspresionizmo, prancūzų personalizmo ir ekzistencializmo (Malraux, [[Mounier]], Vercors, [[Sartre]]). Jį domino išsimokslinusio vyro, kuris susiduria su didžiaisiais istorijos įvykiais, tokiais kaip LPK ar [[fašizmas]], likimas. LPK tematika Kocbeko [[novelė]]se pirmiausia buvo reiškiama per atskiro herojaus išpažintį sunkiomis istorinėmis sąlygomis. Kocbeko litertūriniai herojai dažnai nukryžiuoti tarp savo pareigų ir žinojimo.
 
== Kūryba ==