Ebla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
| Pavadinimas = Ebla
| Foto = Ebla.jpg
| Šalis = [[Sirija]] ([[Idlibo muchafaza|Idlibas]])
| Vėliava =
| Tauta = '''eblaitai'''
Eilutė 15:
| Pastaba =
}}
'''Ebla''' (archeologinis pavadinimas '''Tell Mardichas''') - senovinis miestas-valstybė, egzistavęs dabartinėje [[Sirija|Sirijoje]], netoli dabartinio [[Idlibas|Idlibo]], 55 km į pietvakarius nuo [[Alepas|Alepo]].
 
== Istorija ==
Tai buvo svarbus miestas-valstybė dviem laikotarpiais: vėlyvajame [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstm. pr. m. e.]] ir [[1800 m. pr. m. e.|1800]]-[[1650 m. pr. m. e.]] laikotarpiu.
===Pirmasis klestėjimo laikotarpis===
Miestas buvo gyvenamas nuo IV tūkst. pr. m. e., tačiau jo galia labiausiai išaugo tarp 2400 ir 2240 m. pr. m. e., kuomet Ebla tapo svarbiu prekybiniu miestu, klestinčiu dėl prekybos su Egiptu ir Mesopotamija, ypač su pastarąja. Čia garsėjo Eblos prekės, kurių žymiausios buvo kedro mediena (išgaunama iš [[Libano kalnai|Libano kalnų]]) ir tekstilė. Svarbiausias prekybinis partneris [[Šumeras|Šumere]] buvo [[Kišas|Kišo]] miestas. Ebla konkuravo su kita prekybine [[Senovės Sirija|Sirijos]] hegemonija - [[Maris|Mariu]].
 
Augant ekonomikai, sparčiai augo miesto politinė hegemonija, ir apogėjaus laikotarpiu Ebla kontroliavo milžiniškas teritorijas nuo Eufrato aukštupio iki Viduržemio jūros. Iš šio hegemonijos laikotarpio žinomi bent 6 Eblos karaliai, kurių žymiausias - [[Ibriumas]], sudaręs sutartį su [[Asirija]] toli rytuose. Atrodo, kad Eblos valdovai buvo renkami nustatytam 7 m. terminui, ir tik Ibriumo sūnus [[Ibi-Sipišas]] paveldėjo sostą.
Miestas žymus čia rastomis 15 tūkst. [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelių, datuojamų [[2250 m. pr. m. e.]] užrašytų [[eblaitų kalba]].
 
III tūkst. pr. m. e. Ebla kultūriškai buvo labai stipriai įtakota šumerų kultūros. Čia buvo paplitęs [[dantiraštis]], [[šumerų kalba]] laikoma šventa, meno pavyzdžiai turėjo daug panašumų su Mesopotamijos menu. Tačiau karalystėje buvo išvystyti ir saviti meno stiliai, pvz. mozaikiniai raštai ant medinių baldų, gaminti iš perlamutro ir spalvotų akmenų. Eblos gyventojai (eblaitai) kalbėjo semitiška [[eblaitų kalba]] (gimininga Mario ir Akado gyventojų kalbai) ir išpažino semitų dievus. Svarbiausi eblaitų dievai buvo [[Daganas]], [[Ištarė]] (Aštar), [[Rešefas]] (Rasap), [[Kanišas]], [[Hadadas]] (Hadda), [[Šapašas]] (Šipiš), Kura, Nidakulis. Įrašuose neretai randami ir šumerų dievų vardai [[Enki]], [[Ninki]], [[Utu]] ir kt.
===Antrasis klestėjimo laikotarpis===
Tikėtina, kad apie 2240 m. pr. m. e. Ebla buvo nukariauta ir sunaikinta. Net du [[Akado imperija|Akado imperijos]] valdovai - [[Sargonas]] ir [[Naramsinas]] teigė tai padarę. Kurį laiką Eblos galia nusilpo, ją valdė [[III Ūro dinastija]]. Tikėtina, kad tuo metu miestą siaubė ir [[amoritai]], kurie galutinai pakeitė regiono etninę sudėtį.
 
Ebla vėl atgavo galią apie 1850 m. pr. m. e., jau valdoma amoritų dinastijos. Čia vėl atsikūrė nepriklausoma valstybė, tačiau ji kontroliavo gerokai mažesnes teritorijas, nei III tūkst. Ebla, konkuruodama su kitomis amoritų valstybėmis - [[Jamchadas|Jamchadu]] šiaurėje, [[Katna]] pietuose. Galutinai Eblą sugriovė [[Hetitai]] XVII a. pr. m. e. Po to miestas niekuomet nebeatsigavo.
== Archeologija ir radiniai ==
[[vaizdas:Ebla monuments.svg|thumb|left|180px|Eblos planas]]
[[vaizdas:Ebla clay tablet.jpg|thumb|Eblos dantiraščio lentelės pavyzdys]]
Kasinėjimai Tell Mardiche prasidėjo 1964 m., kuomet čia archeologinius tyrimus pradėjo italai, vadovaujami Paolo Matthiae. Jie atrado kadaise klestėjusį miestą ir valdovo Ibit-Limo statulą, taip identifikuodami mietovę su senovės įrašuose minima Ebla. Kasinėjimų metu atidengtas didelis miestas su ketveriais vartais (skirtais keturiems dievams - Daganui, Rešefui, Utu ir Hadadui). Mieste buvo keletas valdovų rūmų, šventyklų, čia kryžiavosi prekybiniai keliai.
 
Miestas ypač žymus čia rastomis 15 tūkst. [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelių, datuojamų [[2250 m. pr. m. e.]] užrašytų [[eblaitų kalba]]. Jos buvo saugomos miesto archyve, ir daugumą jų sudaro teisiniai bei ūkiniai dokumentai. Eblaitų dantiraštis buvo identiškas tuometiniam šumerų dantiraščiui, tačiau nemažai dokumentų, rašytų vietos kalba, inovatyviai atsisako [[ideograma|ideogramų]], naudodami tik skiemeninius dantiraščio ženklus. Trap lentelių yra nemažai dvikalbių šumerų-eblaitų kalbų žodynų, kas labai palengvino archeologams perskaityti tekstus.
== Valdovai ==
* Valdovai 2400-2240 m. pr. m. e.:
** Igriš-Halamas
** Irkab-Damu
** Ar-Enumas
** [[Ibriumas]]
** Ibi-Sipišas
** Dubuhu-Ada
* II tūkst. pr. m. e. valdovai:
** Megumas
** Ibbit-Limas
 
{{ist-stub}}
{{Commons|Category:Ebla|no=T}}
{{Senovės Sirijos valstybės}}
eilutė 28 ⟶ 53:
[[Kategorija:Sirijos istoriniai miestai]]
[[Kategorija:Istorinės valstybės]]
 
 
[[ar:إبلا]]