Naugardo respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Istorija ==

=== Kijevo Rusios sudėtyje ===

 

Naugardo žemė buvo svarbiausia [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] dalis pirminiame etape, nes čia formavosi [[Rusios kaganatas]] ir kilo [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] dinastija. Rusios sostinę perkėlus į Kijevą, Naugardo žemė tapo integralia jos dalimi, nors ji traktuota kaip atskira kunigaikštija, ir joje atskirai skiriami kunigaikščiai. Naugardas aktyviai dalyvaudavo Kijevo Rusios paveldėjimo kovose, padėdamas iškilti savo kunigaikščiams įsitvirtinti Kijevo soste, už ką gaudavo daug privilegijų. Tai didino Naugardo autonomiją ir skatino vietinių [[bojarinai|bojarinų]] stiprėjimą bei ekonominį klestėjimą. Autonomiją didino ir tai, kad Naugardas buvo labai nutolęs nuo Kijevo, ir nuolat buvo išorinių jėgų grėsmėje: čia puolė [[variagai]], [[XI a.]] jį siaubė [[Polocko žemė|Polockas]].

 

Netgi tuomet, kai Kijevo Rusia pradedant XI a. byrėjo, Naugardas nominaliai pripažino Kijevo valdžią, ir Kijevo kunigaikščiai čia skirdavo kunigaikščius-vietininkus. Apie [[1088]] m. Naugarde buvo įsteigta [[posadnikas|posadniko]] institucija, kuri buvo skiriama Naugardo miestiečių ir valdė drauge su kunigaikščiu. Kadangi Naugardo autonomija vis didėjo, Kijevo kunigaikštis [[Vladimiras Monomachas]] siekė ją apriboti. [[1117]] m. be naugardiečių pritarimo pasodino čia savo anūką [[Vsevolodas Mstislavičius|Vsevolodą]], o nepritarusiuosius bojarinus įkalino. Todėl [[1132]] m. Rusiai galutinai subyrėjus, Novgorodas tapo nepriklausomas, išvijo statytinį kunigaikštį ir įsteigė savivaldą - Naugardo respubliką.

=== Respublika ===

[[vaizdas:Usobica.JPG|thumb|left|Naugardo ir Vladimiro kunigaikštystės kova]]