Postglosatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

82 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S (Pridėta kategorija "Italijos teisės istorija" (naudojant HotCat))
[[Vaizdas:Corpus Iuris Civilis 02.jpg|thumb|170px|Postglosatoriai nuodugniai studijavo ir komentavo [[Civilinės teisės sąvadas|Civilinės teisės sąvadą]]]]
'''Postglosatoriai''' ({{la|post}} - po„po“ + ''[[glosatoriai]]''), '''komentatoriai''', '''konsiliatoriai''' - [[italija|italų]] teisės mokyklos [[1250]]-[[1500 m.]] atstovai, Civilinio sąvado (''[[Corpus iuris civilis]]'', (CIC) tekstų aiškintojai, [[glosatoriai|glosatorių]] pasekėjai.
 
== Istorija ==
 
Postglosatoriai, sekę glosatoriaus ''[[Accursius]]'' pėdomis, daugiau nebeužrašinėdavo glosų, bet užrašydavo išsamius įvairių CIC įstatymų (''leges'') tekstų arba jų poskyrių (paragrafų) paaiškinimus. Tokie užrašyti aiškinimai, sekę po įstatymų tekstų, tačiau nebūtinai pažodžiui su aptariamu tekstu susiję (kaip anksčiau pažodinio komentavimo glosatorių glosos) buvo pradėti vadinti komentarais, o naujosios teisėtyros krypties atstovai - komentatoriais, taip pat postglosatoriais, kadangi tokia nauja teisės mokykla susikūrė po [[romėnų teisė]]s aiškinimo pradininkų (glosatorių), be to rėmėsi jų darbais.
 
== Atstovai ==
Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų [[teisėtyrininkai]], kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose.
Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų [[teisėtyrininkai]], kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - [[Petrus de Bellaperthica]] ir [[Jacobus de Ravanis]] († [[1296]]) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė [[Cino da Pistoia|Cinus de Pistoia]] (apie [[1270]]–[[1336]]); jo mokinys - [[Bartolus de Saxoferrato]] ([[1313]]–[[1357]]), su savo mokiniu [[Baldus de Ubaldis]] ([[1327]]–[[1400]]) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - [[Paulus de Castro]] (†[[1441]]), [[Iason de Mayno]] ([[1435]]–[[1519]]); Iason de Mayno, mokęs [[Andreas Alciatus]] ([[1492]]–[[1550]]), Naujosios humanistinės teisėtyros (''[[mos gallicus]]'', gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (''[[mos italicus]]'') šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.
 
Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - [[Petrus de Bellaperthica]] ir [[Jacobus de Ravanis]] († [[1296]]) - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje.
 
Naują kryptį Italijoje pagrindė [[Cino da Pistoia|Cinus de Pistoia]] (apie [[1270]]–[[1336]]); jo mokinys - [[Bartolus de Saxoferrato]] ([[1313]]–[[1357]]), su savo mokiniu [[Baldus de Ubaldis]] ([[1327]]–[[1400]]) laikomi ryškiausiais postglosatoriais.
 
Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų [[teisėtyrininkai]], kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - [[Petrus de Bellaperthica]] ir [[Jacobus de Ravanis]] († [[1296]]) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė [[Cino da Pistoia|Cinus de Pistoia]] (apie [[1270]]–[[1336]]); jo mokinys - [[Bartolus de Saxoferrato]] ([[1313]]–[[1357]]), su savo mokiniu [[Baldus de Ubaldis]] ([[1327]]–[[1400]]) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - [[Paulus de Castro]] (†[[1441]]), [[Iason de Mayno]] ([[1435]]–[[1519]]); Iason de Mayno, mokęs [[Andreas Alciatus]] ([[1492]]–[[1550]]), Naujosios humanistinės teisėtyros (''[[mos gallicus]]'', gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (''[[mos italicus]]'') šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.
 
== Literatūra ==
* Norbert Horn: ''Die legistische Literatur der Kommentatorenzeit und die Ausbreitung des gelehrten Rechts''. In: [[Helmut Coing]] (Hrsg.): ''Handbuch der Quellen und Literatur der neueren Europäischen Privatrechtsgeschichte''. Band 1. München 1973, ISBN 3-406-03631-7. S. 261-364.
 
[[Kategorija:Teisės istorija]]
[[Kategorija:Teisėtyra]]
[[Kategorija:Italijos teisės istorija]]
[[Kategorija:Teisės1250 istorijametai]]
[[Kategorija:Viduramžių teisė]]
 
[[de:Kommentatoren]]
24 705

pakeitimai