Tomas Akvinietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Reikia pripažinti, kad kai kurie garsūs filosofijos istorijos tyrinėtojai Tomo Akviniečio mokymo nelaikė filosofija ir jo neįtraukdavo į filosofijos chrestomatijas. O tokie garsūs filosofai kaip [[Bruschvicgas]] ir [[Martinas Haidegeris|M. Haidegeris]] teigė, kad pati sąvoka „krikščioniškoji filosofija“ yra negalima. Pasak Heidegerio, krikščionis neturi filosofiniam darbui būdingo psichologinio nusiteikimo. O ir pats tikėjimas atmeta filosofiją dėl esminio filosofijos klausimo apie egzistencijos pagrindą: „Kodėl išvis yra kažkas, o ne niekas?“ Išpažindamas, kad esatį sutvėrė Dievas, tikintysis negali nagrinėti su tuo susijusių fundamentalių klausimų. Toks požiūris XX a. ketvirtame dešimtmetyje sukėlė aštrius debatus. Po jų nuspręsta, kad apie krikščioniškąją filosofiją galima kalbėti trimis aspektais: kultūriniu, polinkio ir poreikio (arba tendencijos) bei turinio (arba esmės).

 

 

== Palikimas ==