Būstas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Vėlyvajame neolite pradėta statyti ilgi, kelių patalpų būstai su giliau įleista [[asla]] ir dvigubų šulų eilių sienomis. Ugniakurai buvo įrengiami visose patalpose, dažniausiai duobėse. Tokių būstų, tik ugniakurai apdėti akmenimis, randama ir ankstyvuosiuose piliakalniuose. Šių pastatų sienos 20–30&nbsp;cm storio ([[Aukštadvario piliakalnis]]), jie dažnai sujungti į eilę ir šliejasi prie piliakalnio pylimo. Paskutiniais amžiais iki m. e. ir pirmojo tūkstantmečio pirmaisiais amžiais patalpos kampe iš akmenų pradėta mūryti primityvias [[krosnis]] ([[Kernavė]]). Pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius ([[kirvis|kirvį]] ir kaltą) pastatų konstrukcija tobulėjo, sudėtingesnis tapo ir būsto dalių apdorojimas, sienas pradėta ręsti iš gulstinių rąstų. Vėlyvaisiais [[viduramžiai]]s paplito sudėtingo plano patalpų pastatai, gyvenamieji namai, [[pilis|pilys]].<ref>{{VLE|II|658|[[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė]]|Būstas}}</ref>

 

== Šaltiniai ==