Boris Pahor: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
[[1940]] metais Pahor buvo pašauktas į Italijos kariuomenę ir išsiųstas į mūšius Libijoje. Apie patirtis Libijoje ir asmeninius pokyčius susidūrus su arabiškuoju pasauliu Pahor kalba romane ''Nomadi brez oaze'' (''Klajokliai be oazės''). [[1941]] metais buvo perkeltas į Lombardiją kaip karinis vertėjas. Iškart Paduvos universitete įsirašė į italų raštijos studijas.
 
Po Italijos taikos su sąjungininkais [[1943]] metų rugsėjį grįžo į Trstą, kuris jau buvo okupuotas vokiečių. Po kelių savaičių okupuotame mieste Boris Pahor nusprendėmąstė prisijungtiapie prisijungimą prie pasipriešinimo būrių ir Jugoslavijos partizanų, kurie tuo metu buvo Slovėnijos pajūrio regionuose. [[1955]] metais tas lemtingas savaites aprašė romane ''Mesto v zalivu'' (''Miestas įlankoje''). Knygoje rašoma apie jauną slovėnų intelektualą iš Trsto, kuris grumiasi su painiais asmeniniais ir politiniais įvykiais Antrojo pasaulinio karo metais ant ribos tarp Italijos ir Slovėnijos.
 
[[1944]] metų sausio 21 buvo sugautas ir perduotas naciams. Šie jį uždarė Trsto kalėjime, o vėliau, [[1944]] vasario 28, išsiuntė į Dachau koncentracijos stovyklą. Iš ten buvo perkeltas į Markirch ir Natzweiler-Struthof, po to atgal į Dachau, Mittelbau-Doro, Harzungen ir galiausiai Bergen-Belsen, iš kur buvo [[1945]] metų balandžio 15 išlaisvintas. Koncentracijos stovyklų patirtys tapo vienu pagrindinių Pahoro romanų įkvėpimu, jis buvo dažnai lyginamas su Primo Levi, Imre Kertesz ir Jorge Semprun. Už Slovėnijos ribų greičiausiai vienas žinomiausių jo darbų yra romanas ''Nekropola'', kuriame kaip lankytojas vaikščiodamas po Natzweiler-Struthof prisimena internacijas ir žmonių tarpusavio santykius stovykloje.
 
=== Šaltojo karo metai ===